Psusenis I (Psusenis Aakhepera Setepen-Amonas, valdė apie 1039–991 m. pr. m. e.) – dvidešimt pirmosios dinastijos Senovės Egipto valdovas. Psusenis I valdė TanyjeTrečiojo Egipto tarpuvaldžio metu Žemutiniame Egipte. Aukštutinio Egipto su Tėbų miestu kontrolė priklausė libiečių generolams. Didelio priešiškumo tarp Tanio ir Tėbų nebuvo. Tikėtina, kad Psusenis I pats buvo Tėbų aukščiausiojo žynio Pinedžemo II sūnus ir viena jo dukterų ištekėjo už Tėbų žynio. Psusenio I laikais aplink Tanį buvo pastatyta siena ir mieste pastatyta Amono šventykla pagal šventyklos Tėbuose pavyzdį. 1940 m. prancūzų archeologas Pjeras Montė rado Psusenio I kapą Tanyje, kuris apibūdinamas vertingiausiu rastu kapu po Tutanchamono kapo Karalių slėnyje. Šis atradimas nebuvo toks garsus dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo. Kapo mediniai objektai dėl drėgno klimato buvo sunykę, tačiau išliko metaliniai, tarp kurių − auksinė Psusenio I mumijos kaukė. Faraonas buvo palaidotas trijuose karstuose. Išorinis karstas (sarkofagas) buvo iš raudonojo granito, anksčiau priklausęs Merenptachui (palaidotas Karalių slėnyje). Vidurinysis karstas buvo iš juodojo granito (irgi atgabentas iš Karalių slėnio). Psusenio I mumija buvo sidabriniame karste. Gryno sidabro Egipte nebuvo ir metalas buvo importuojamas iš Levanto, todėl, tikėtina, jis buvo brangesnis už auksą.
Vikiteka