Pioneer 10

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pioneer 10

Organizacija: NASA
Šalis: JAV
NSSDC ID: 1972-012A
Programa: Pioneer programa
Misijos tikslas: Jupiteris
Misijos tipas: praskriejimas
Paleidimo data: 1972 m. kovo 3 d.
Paleidimo vieta: Cape Canaveral, JAV
Paleidimo įrenginys: raketa-nešėja
Atlas/Centaur/TE364-4
Masė: 258 kg
Misijos rezultatas: sėkminga
Ankstesnė misija: --
Velesnė misija: Pioneer 11

Pioneer 10 - pirmoji kosminė stotis praskriejusi pro asteroidų žiedą, tiesiogiai atlikęs Jupiterio tyrimus. Iš esmės Pioneer 10 yra pirmasis zondas praskriejęs Saulės sistemos ribą, tačiau jis dar nekirto Koiperio žiedo.


Pioneer 10 dalys
Pioneer 10 dalys

[taisyti] Konstrukcija

Plokštė esanti Pioneer 10
Plokštė esanti Pioneer 10

1969 metais patvirtinus Pioneer programą, Pioneer 10 ir jo „dvynys“ Pioneer 11 buvo sukurti taip, kad patvirtintų savo vardą (ang. pioneer - pradininkas) - pirmieji kosminiai laivai surinkę informaciją apie asteroidų žiedą ir nufotografavę Jupiterį iš arti. Nuo jųdviejų misijų sėkmės priklausė kitų kosminių programų ateitis.

Pioneer 10 pastatė JAV korporacija TRW. Tai buvo ypač lengvas kosminis zondas, svėręs tik 260 kg, iš kurių 30 kg - įvairūs prietaisai, o 27 kg - degalai. Kaip ir Voyager 1 ir Voyager 2, Pioneer 10 buvo varomas radioaktyviųjų izotopų termoelektriniu varikliu, kuriame buvo plutonio-238, kuris šį kosminį aparatą aprūpino 155W misijos pradžioje ir 140W praskriejus Jupiterį. Šis variklis buvo įmontuotas toliau nuo įvairių instrumentų, taip juos apsaugant nuo radiacijos.

Į Pioneer 10 buvo įtaisyta metalinė plokštė nežemiškoms civilizacijoms.

[taisyti] Misija

Pioneer 10 tapo pirmuoju erdvėlaiviu praskriejusiu pro Jupiterį 1973 m, gruodžio mėnesį. Zondas atliko daug vertingų tyrimų, kol 1997 kovo 31 d. baigė savo misiją.

Pioneer 10 nufotografuota Jupiterio planeta
Pioneer 10 nufotografuota Jupiterio planeta

[taisyti] Tolimesni kontaktai

Silpni Pioneer 10 signalai buvo sekami Deep Space Network radioteleskopu. Po 1997 m. zondas buvo naudojamas kaip mokymo priemonė (radijo signalų priėmimo iš kosmoso) būsimiems skrydžių vadovams. 1999 m. gavus papildomą finansavimą stotis buvo sekama toliau. Daugiausia vilčių teikia vienintelis tebeveikiantis prietaisas – Saulės vėjo daleles registruojantis Geigerio skaitiklis. Jo duomenys turėtų padėti nustatyti heliopauzės vietą.

Paskutinis, labai silpnas Pioneer 10 signalas buvo užfiksuotas 2003 m. sausio 23 d., tada šis zondas buvo už 12 000 000 000 km nuo Žemės. Bandymas užmegzti kontaktą su Pioneer 10 2003 m. vasario 7 d. buvo nesėkmingas. Paskutinis sėkmingas telematavimas buvo 2002 m. balandžio 27 d., kiti signalai buvo per silpni zondo vietai nustatyti. Ryšys su Pioneer 10 buvo prarastas, ko gero, dėl per didelio atstumo ir senkančios energijos. Paskutinis bandymas kontaktuoti su zondu buvo 2006 m. kovo 4 d. , tačiau atsakymo nesulaukta.

Pioneer 10 keliauja link Aldebarano, Tauro žvaigždyne. Jei Aldebaranas neturėtų gravitacijos, Pioneer 10 šią žvaigždę pasiektų per 2 milijonus metų.

Asmeniniai įrankiai