Pietų Šetlando salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Salyno žemėlapis
Pietų Šetlando salos. Pusės Mėnulio sala
Topographic map of Livingston Island, Greenwich, Robert, Snow and Smith Islands.

Pietų Šetlando salos (angl. South Shetland Islands) – salynas Atlanto vandenyno pietuose, Antarktyje, 150 km į šiaurę nuo Antarktidos pusiasalio. Plotas 3687 km². Sudaro 11 stambių ir keletas mažų salų. Pagrindinės salos: Karaliaus Jurgio, Livingstono, Dramblių, Sniego, Roberto. 80-90 % salų paviršiaus pastoviai dengia ledas. Aukščiausia salyno vieta – Fosterio kalnas (2105 m) Smito saloje. Klimatas vėsus, drėgnas ir vėjuotas. Vasarą vidutinė temperatūra siekia 1,5 °C, žiemą -5 °C. Vulkanizmas.

Į Šetlando salas pretenzijas pareiškusios šios valstybės: Argentina (nuo 1943 m.), Čilė (nuo 1940 m.) ir JK (nuo 1908 m.).

Tyrimų stotys[taisyti | redaguoti kodą]

Šetlando salose įsikūrę daug mokslinių tyrimų stočių:

Žemėlapis[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Pietų Šetlando salos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka