Petras Lygnugaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Petras Lygnugaris SJ (1909 m. Ližių kaime, Kretingos apskritis, Rusijos imperija – 1985 m. Žemaičių Kalvarija, LTSR) – jėzuitų vienuolis, Romos katalikų kunigas Lietuvoje ir Rusijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigu įšventintas 1935 m., Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo vikaru Plungės bažnyčioje. 1941 m. liepos mėn. 12 d. pakrikštijo 75 žydaites, kurias vis dėl to lietuviai aktyvistai išprievartavo ir nužudė kartu su kitais Plungės žydais. Šis įvykis kunigą nepaprastai sukrėtė.

Pokaryje – Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios klebonas. 1950 m. spalio 19 d. NKVD areštuotas, Ypatingasis pasitarimas jį nuteisė dešimčiai metų kalėjimo. Bausmę atliko Urallage ir Sevurallage (abu Sverdlovsko srityje) bei Dubrovlage (Mordovija).

1956 m. paankstintai išleistas į laisvę. Atvyko į Lietuvos TSR ir, gavęs Vilniaus vyskupijos kurijos pažymą, kad gali vykdyti katalikų kunigo patarnavimus, vėl grįžo į Sibirą. Nuolatinės tarnybos vietos neturėjo – nuolat keliavo po regioną ir teikė religines paslaugas tikintiesiems. Savo veiklą derino su kitais Sibire panašiai veikusiais jėzuitais: kun. Jonu Paukščiu (darbavosi Jakutijoje), kun. Jurgiu Smilgevičiumi (Tomske), kun. Antanu Šeškevičiumi (Altajaus krašte). Pats Petras Lygnugaris aptarnavo Tomsko srities, Krasnojarsko krašto ir Buriatijos katalikus (kartais ir to pageidavusius stačiatikius). Kartu jis palaikė ryšį su savo provincijolu (įsikūrusiu Lietuvoje) kun. Jonu Danyla. Lėšų pragyvenimui ir kelionėms gaudavo iš tikinčiųjų aukų. Dalį pinigų išdalindavo skurstantiems, dalį kaip pagalbą siųsdavo į Lietuvą.

1958 m. P.Lygnugarį sovietiniai organai buvo areštavę Baturino gyvenvietėje, vietos spaudoje apie jį paskelbti kompromituojantys straipsniai, bet kunigas toliau dirbo nelegalų sielovadininko darbą. 1962 m. Taišete jį nuteisė penkeriems metams tremties į Železnogorsko gyvenvietę Irkutsko srityje. 1970 m. sunkiai sergančiam tremtiniui leido pasirinkti gyvenamąją vietą, kartu uždraudę jam likti Sibire.

Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, tarnavo Akmenės Šv. Onos bažnyčioje. Dalyvavo leidžiant ir platinant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką. Paskutiniaisias gyvenimo metais buvo Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos altaristas, palaidotas šio miestelio Beržų kalno kapinėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]