Antanas Šeškevičius
| Antanas Šeškevičius SJ | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1914 m. balandžio 4 d. Sindriūnų k. Pasvalio r. |
| Mirė | 2002 m. sausio 25 d. (87 metai) Kaune |
| Tautybė | lietuvis |
| Veikla | kunigas, jėzuitas, religinis rašytojas |
| Alma mater | Kauno kunigų seminarija |
Antanas Šeškevičius (1914 m. balandžio 4 d. – 2002 m. sausio 25 d.) – SJ, kunigas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1914 m. balandžio 4 d. Sindriūnų k. Pasvalio r. Mokėsi Pasvalio gimnazijoje, 1934 m. baigė Biržų gimnaziją ir rugpjūčio 20 d. įstojo į Jėzaus draugiją (Pagrįžuvio vienuolyno noviciatas).
Studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Studijavo filosofiją Insbruko universitete (Austrija), Galaratėje prie Milano (Italija). 1939 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1941 m. sovietams okupavus Lietuvą, slapta perėjo sieną, tęsė teologijos studijas Vienoje. Čia 1943 m. įšventintas į kunigus.
Pastoracija ir disidentinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1944 m. grįžo į Lietuvą, dirbo sielovados darbą. Šiauliuose įsteigė Jėzaus širdies Sargybos sąjūdį, į kurį sutelkė virš 1000 jaunuolių. Už tai 1946 m. nuteistas 25 metams nelaisvės ir išvežtas į Vorkutą. 1956 m. paleistas į laisvę, tačiau savo noru liko Altajaus krašte. Stargorode įkūrė bažnyčią ir dvejus metus dirbo pastoracinį darbą. Valdžiai uždraudus dirbti Stargorode kunigu, jis persikėlė į Kirgiziją, prie Frunzės, čia įkūrė bažnyčią ir viešai dirbo trejus metus, kol sovietų valdžia vėl nuteisė penkeriems metams pataisos darbų Ošo mieste. Dirbo gamykloje, o laisvu laiku aptarnavo tikinčiuosius. 1963 m. tarybinis saugumas vėl jį suėmė ir nuteisė septyneriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo Pravieniškėse, kol už kalinių sielovadą buvo išvežtas į lagerį Permės srityje. 1969 m. grįžo iš lagerio ir dirbo vikaru Molėtuose. Čia 1971 m. buvo vėl suimtas ir nuteistas vieneriems metams kalėti Alytaus griežtojo režimo kalėjime. Apie jo gynimosi kalbą šiame teisme rašė Amerikos lietuvių laikraštis „Draugas“: Kunigas A. Šeškevičius, būdamas neeilinio išsilavinimo, labai nuosekliai atrėmė visus kaltinimus, kad, rengdamas vaikus sakramentams, nenusikalto nei konstitucijai, nei įstatymams, nei Lenino mokymui, bei bažnyčios taisyklėms. Šis teismas buvo kankinio ir budelio susitikimas. 1972 m. išėjęs į laisvę, dirbo vikaru Šilalėje, Gargžduose, Naujojoje Akmenėje, dėstė Telšių kunigų seminarijoje, dirbo sielovadinį darbą Klaipėdos šv. Juozapo darbininko parapijoje.
Mirė 2002 m. sausio 25 d. Palaidotas Kaune.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kunigas A. Šeškevičius visą gyvenimą rašė savo apmąstymus, kurie sugulė į kelias knygas (neišleistas): „Apmąstymai“, „Tikrai yra Dievas“, „Šv. mišios“, „Penktasis Dievo įsakymas“.
Lageryje pradėjo rašyti dienoraštį. 2009 m. jo dienoraštį parengė ir savo lėšomis išleido rašytoja Rožė Poškienė.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Antanas Šeškevičius. Dienoraščiai [sudarytoja Rožė Poškienė]. – Vilnius, UAB Ciklonas, 2009 m.