Irano architektūra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nasiro al Mulko mečetės interjeras, Širazas

Irano architektūra arba Persijos architektūra – iš Irano kilusi architektūra, turinti daugiau nei 7000 metų tradicijas ir paplitusi po pasaulį nuo Turkijos iki Indijos, nuo Kinijos iki Zanzibaro. Persiška architektūra apima pastatus nuo valstiečių būstų ir arbatos namų iki didžiausių ir įspūdingiausių statinių pasaulyje.

Bruožai

Irano architektūra atskleidžia didelę įvairovę, tiek struktūrinę, tiek estetinę, išvystytą remiantis tradicijomis ir tūkstantmečių patirtimi. Svarbiausi šios architektūrinės tradicijos bruožai yra skliautai ir kupolai, suteikiantys sofistikuotą grožio, estetikos, didingumo vaizdinį.

Nors Persija dažnai buvo užkariaujama, padalijama, niokojama, ji sugebėjo išsaugoti bendrą, su niekuo nesumaišomą ir unikalią stilistiką. Irano architektūroje visad skiriamas dėmesys kokybei ir grožiui, net karavansarajai, parkų paviljonai statomi ir dekoruojami taip, kad atitiktų tradicines persų estetikos normas.

Išskiriami 6 smulkesni Irano architektūros substiliai:

• Priešislaminiai
  • parsų (Senovės Persijos laikotarpis, nuo Medijos iki Aleksandro Makedoniečio)
  • partų (Seleukidų, Partų ir Sasanidų laikotarpiai)
• Islaminiai
  • Chorsano
  • Razi
  • Azerių
  • Isfahano

Statybinės medžiagos padiktavo architektūros stilistikos susiformavimą. Sunkūs moliai ir suslėgtas bei išdžiovintas purvas nuo seno buvo pagrindinės statybinės medžiagos Irane. Plastiškų medžiagų naudojimas suteikė daug improvizacinės laisvės vystant naujas architektūros formas. Irano architektūroje plačiai naudojama geometrinė simbolika, gausu grynų geometrinių formų: apskritimų, kvadratų, svarbi simetrija.

Irano architektūra pasižymi savo erdvės jausmu, sukuriamu naudojant paprastas bet masyvias formas. Labai būdingi aukštaarkiai portalai, gausus kolonų naudojimas. Sasandų laikais itin paplito gonbadai – cilindriški, smailiu kupolu statiniai, statyti kaip mauzoliejai, minaretai.

Istorija

Senovės Persija

Ikiislaminė Persijos architektūra išsivystė iš 3-4 tūkstančius metų Irano kalnyne gyvenusių tautų architektūros. Ji savo klestėjimo viršūnę pasiekė Achemenidų valdymo laikais, kuomet įkurti tokie miestai kaip Persepolis, Pasargadai, Sūsas. Jiems buv būdingi milžiniški, kolonomis paremti rūmai. Vėliau Partų ir Sasanidų laikais pradėti statyti masyvūs skliautiniai pastatai, dideli vientisi kupolai, išliko aukštų kolonų naudojimas.

Įspūdingiausias Senovės Persijos architektūros palikimas išlikęs Persepolyje, Ktesifone, Džirofte, Sialke, Pasargaduose, Firuzabade, Bame, Hatroje.

• 
  Persepolio griuvėsiai
• 
  Bamas
• 
  Kolonų dekoracija Persepolyje
• 
  Kyro Didžiojo kapavietė Pasargaduose

Islamo laikotarpis

Į Persiją atėjus islamui, senasis architektūros stilius pritaikytas prie islamiško pasaulėvaidžio ir atsiskleidė naujomis formomis statant mečetes, mauzoliejus. Pradėti naudoti naujai meniniai elementai: mozaika, vitražas, kaligrafija, veidrodinė puošyba, stukas. Tuo pačiu, klasikinė Sasanidų architektūra smarkiai paveikė visą islamo architektūrą.

XV-XVII a. laikomi persų architektūros aukso amžiumi. Tuo laikotarpiu pastatyta daugelis įspūdingiausių mečečių, mauzoliejų, karavansarajų, turgų (bazarų), tiltų, rūmų. Tuo laikotarpiu Isfahanas tapo svarbiausiu architektūros madų diktuotoju ir puikiausiu persų architektūros pavyzdžiu. Tuo pačiu, kiekviename Irano regione formavosi saviti, tik tam kraštui būdingi stiliai.

• 
  Golestano rūmai, Teheranas
• 
  Behnamo namas, Tebrizas
• 
  Gausiai dekoruotas Isfahano didžiosios mečetės portalas

Šiuolaikinė architektūra

Šiuolaikinė persų archtektūra pradėjo formuotis XX a. pr., valdant Pehlevių dinastijai. Jai būdingos itin griežtos formos, monolitiškumas, tačiau yra ir senosios architektūros elementų. Persų įlankoje esančioje Kišo saloje statomas itin savitas futuristinis „Flower of the East“ kompleksas.

• 
  Makbaratošoara, Tebrizas
• 
  Teherano universiteto Socialinių mokslų fakultetas

Už Irano ribų

Irano architektūra kaip viena iš islamo architektūros formų plačiai paplito už Irano ribų: Šiaurės Indijoje, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze, Turkijoje, Rytų Afrikoje. Irano architektai buvo gerai vertinami visame islamo pasaulyje ir kviečiami įvairių šalių valdovų statyti mečetes, rūmus, mauzoliejus. Žymiausi persiškos architektūros paminklai už Irano ribų yra Tadž Mahalas, Džamo minaretas, Humajuno kapavietė, Samarkando, Bucharos, Šahrisabzo senamiesčiai, Derbento tvirtovė, Chodžia Achmedo Jasavio mauzoliejus.

• 
  Tadž Mahalas
• 
  Humajuno kapavietė
• 
  Medresė Samarkande
• 
  Derbento tvirtovė

Persų architektūrai būdingi statiniai ir elementai

• jachčalas – šalta patalpa, ledainė
• ab anbaras – vandens saugykla, cisterna
• vėjo gaudyklė – patalpų vėdinimo elementas
• karavansarajus – karavanų poilsio vieta
• ivanas – aukštas, platus portalas