Patė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pate salų žemėlapis
Lamu salyno vieta Kenijoje

Pate (suah. Pate) – sala (tiksliau keletas salų) Kenijoje, esanti Indijos vandenyne, priklausanti didesniam Lamu salynui (didžiausia jo sala). Salose yra apie 7,474 gyventojų.

Administravimas[taisyti | redaguoti kodą]

Salos yra administruojamos kaip Kenijos Pakrantės provincijos Lamu rajono dalis. Šiuo metu didžiausias salos miestas ir jos administracinis centras yra Faza. Be jo yra maža gyvenvietė Pate (senoji salos sostinė) ir Siju. Visos šios gyvenvietės yra turėję ilgą istoriją.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Suahilių civilizacijos valstybė:
Pate
Šalis: Kenija
Tautos: svahiliai (amu)
Laikotarpis: VIII a. / 1204-1870 m.
Valdovas: mfalme
Prijungta prie: Zanzibaro

Pate - viena iš ilgiausią istoriją turėjusių Afrikos salų ir vienas svarbesnių Svahilių civilizacijos centrų. Jos istorija yra užfiksuota Pate kronikoje. Čia pasakojama, kad svarbiausias istorinis salos miestas - Pate buvo įkurtas VIII a. pabėgėlių iš Omano. 1204 m. jis atkurtas iš naujo Omano Nabhani giminės atstovų. Miestas tapo svarbiu prekybos centru Indijos vandenyno prekyboje, čia susiformavo miestas-valstybė, valdoma sultonų, tituluojamų mfalme. Vietinis svahilių etninis pogrupis, kaip ir visame Lamu salyne, yra amu, ir kalba kiamu dialektu.

Greta Pate miesto, kuris buvo salos ir valstybės sostine, egzistavo kitos klestinčios salos gyvenvietės, tokios kaip Šanga, Siju, Faza, tuo metu valdomos vietinių šeichų. Daugiausia archeologinių kasinėjimų vyksta Šangoje, kuri buvo apleista jau XV a. pabaigoje.

XVI a. regione įsitvirtinus Portugalijai, Pate miestas palaikė sąjungą su portugalais ir taip buvo išsaugotas. Tuo tarpu 1587 m. kaimyninis Faza buvo visiškai suniokotas, o gyventojai išžudyti. XVII a. pradžioje saloje lankesis Gaspar de Santo Bernadino mini, jog čia didžiausias miestas yra Siju.

XVIII a. Pate sala su Pate miestu kaip sostine patyrė didžiausią istorijoje suklestėjimą. Tapus musulmoniškos Omano imperijos vasalu, mieste suklestėjo amatai, menas. Jame buvo statomi vieni gražiausių svahilių architektūros pavyzdžių, čia garsėjo auksakalystės dirbiniai, tekstilė, išgarsėjo vietinis svahilių muzikos instrumentas siwa. Mieste klestėjo ir svahilių literatūra.

1813 m. Pate bandė įsigalėti visame Lamu salyne, tačiau patyrė nesėkmingą mūšį, kuris nulėmė salos nuosmukį ir gretimo Lamu iškilimą. XIX a. miestą užvaldė Zanzibaro sultonatas. Įdomu, kad 1843 m. Siju gyvenvietės šeichas atsiskyrė nuo Zanzibaro, ir šiam nepavyko jo prijungti naujai. 1858 m. nusilpusios Pate sultonas su didele dalimi gyventojų išsikėlė į žemyną, kur įkūrė Vitu sultonatą. 1892 m. pačiame Pate mieste gyveno tik 300 gyventojų.

1896 m. jis atiteko Britų imperijai, kaip Kenijos kolonijos dalis Džubalandas. 1925 m. Džubalandas kartu su Kismaju perėjo Italijai, ir miestas tapo Italijos Somalio dalimi.

Žinomi sultonai[taisyti | redaguoti kodą]

Laikotarpis Mfalme
1203 Pate nepriklausoma nuo Kilvos
Nabahani dinastija:
1688-1713 Bwana Mkuu
1713-17?? Bwana Tamu
1779-1809 Fumo Madi ibn Abi Bakr
1809-1813 Ahmad ibn Shaykh
1813-1818 Fumo Luti "Kipunga" ibn Fumo Madi
1818-18?? Fumo Luti ibn Ahmad
18??-1823 Bwana Shaykh ibn Fumo Madi
1823-18?? Bwana Waziri ibn Bwana Tamu
18??-18?? Bwana Shaykh ibn Fumo Madi (II kartą)
18??-1830 Bwana Waziri ibn Bwana Tamu (II kartą)
1830-1840 Fumo Bakari ibn Shaykh
1840-1856 Ahmad ibn Fumo Bakari (įkūrė Vitu)
1856-1858 Ahmad Simba Balla ibn Fumo Luti
Nauja dinastija
1858-1870 Shaykh Muhammad