Paprastasis ausuonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Colophospermum mopane
Paprastasis ausuonis (Colophospermum mopane)
Paprastasis ausuonis (Colophospermum mopane)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
(Wikispecies-logo.svg Fabales)
Šeima: Pupiniai
(Wikispecies-logo.svg Fabaceae)
Pošeimis: Caesalpinioideae
(Wikispecies-logo.svg Caesalpinioideae)
Gentis: Ausuonis
(Wikispecies-logo.svg Colophospermum)
Rūšis: Paprastasis ausuonis
(Wikispecies-logo.svg Colophospermum mopane)

Paprastasis ausuonis (lot. Colophospermum mopane; angl. mopane) – pupinių šeimos (Fabacease) medis, augantis karštose sausose žemumose (nuo 200 iki 1150 m), šiaurinėse Pietų Afrikos srityse (PAR, Zimbabvė, Mozambikas, Botsvana, Namibija, Angola, Malavis). Tai vienintelė ausuonio genties (Colophospermum) rūšis.

Pavadinimas mokane yra vietinis šių medžių pavadinimas. Gentinis pavadinimas Colophospermum reiškia 'sakingos sėklos', kadangi žodis colophos akivaizdžiai mini sakų terpentino kvapą. Graikijos miestas Kolofonas (gr. Κολοφών) garsėjo kanifolija, gaunama iš kai kurių medžių sakų.

Paprastojo ausuonio arealas

Auga bazinėse (kalkingose) dirvose, kuriose dirvožemis plonas ir prastai nutekamas, taip pat aliuvinėse (upių nuosėdų) dirvose. Pietų Afrikos respublikoje ir gretimose Botsvanos ir Zimbabvės teritorijose medžiai užauga nuo 4 iki 18 m aukščio, sudaro mopane krūmynus, rečiau – retmiškius. Šiauriau ausuonių medžiai būna aukštesni ir sudaro aukštus retmiškius, kurie vadinami angl. cathedral mopane 'katedriniai retmiškiai'.

Medžiai lengvai atpažįstami pagal drugelio pavidalo lapus bei plonas plačias ankštis. Ausuoniai įeina į šių kraštų malkinių medžių trijulę, kurią be ausuonio sudaro pūkuotoji akacija (Acacia erioloba) ir kliedmis (Combretum imberbe).

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ausuonio šaka su mopano vikšru (Imbrasia belina).

Ausuonių mediena yra viena sunkiausių pietų Afrikos regione, dėl kietumo sunkiai apdirbama, tačiau ir atspari termitams. Dėl šių savybių ausuonių mediena nuo seno naudojama namų ir tvorų statybose, geležinkelio pabėgiams bei šachtų atramoms. Dėl atsparumo termitams ir rausvos spalvos šios medienos lentos populiarios grindims kloti. Už Afrikos ribų ausuonio mediena populiari kaip sunki dekoratyvinė mediena, iš jos daro akvariumų ir sodų puošinius, stalo lempų pagrindus, statulėles.

Ausuonio medieną vis dažniau naudoja muzikos instrumentų gamyboje (ypač medinių pučiamųjų). Reikiamos kokybės senegalinės dalbergijos (Dalbergia melanoxylon, vad. afrikinio juodmedžio) medienos, tradiciškai naudojamos klarnetų gamyboje), vis sunkiau rasti. Ją vis dažniau keičia ausuonio mediena, kuri išlaikoma praktiškai neskilinėja, o iš jos pagaminti instrumentai pasižymi šiltu sodriu tonu.[1]
Mediena naudojamai medžio angliai degti.

Kramtomas ausuonių šakeles naudoja vietoje dantų šepetukų, žievę naudoja odoms rauginti, iš jos gamina špagatą. Lapai naudojami žaizdoms gydyti.

Ausuonių lapais minta drugių Imbrasia belina vikšrai. Šie vikšrai, turintys nemažai baltymų, yra žmonių valgomi. Kepintus ar džiovintus juos pardavinėja, kaimo ekonomikoje prekyba jais duoda nemažas pajamas.
Šių medžių lapais minta ir drugių Gonometa rufobrunnea vikšrai, kurių gaminamos gijos naudojamos „laukinio šilko“ gamyboje. Gijos gaunamos surenkant kokonus ir panaudojamos audeklų gamyboje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Prosono International Woods for woodwinds. Retrieved 23 April 2010.


Commons-logo.svg Vikiteka: Paprastasis ausuonis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka