Paprastasis žalčialunkis
| Paprastasis žalčialunkis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||
| Daphne mezereum L., 1753 |
Paprastasis žalčialunkis (lot. Daphne mezereum, angl. Mezereon, vok. Echter Seidelbast) – timelėjinių (Thymelaeaceae) šeimos, žalčialunkių (Daphne) genties krūmas.
Turinys |
Paplitimas [taisyti]
Paplitęs didžiojoje Europos dalyje ir vakarų Azijoje. Gana dažnas visoje Lietuvoje.
Augavietės [taisyti]
Lietuvoje auga ūksmėtuose, apydrėgniuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose.
Morfologija [taisyti]
Nelabai šakotas, 40-150 cm aukščio krūmas. Žievė gelsvai pilka. Šakos plikos. Lapai tik šakučių galuose, pražanginiai, viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė pilkšvai žalia. Žiedai kvapūs. Apyžiedį sudaro 4 violetiškai rausvi, bekočiai taurėlapiai, po 3 (rečiau daugiau ar mažiau) susitelkę pernykščių nukritusių lapų pažastyse. Vaisius – raudonas, sultingas kaulavaisis.
Žydi kovo – balandžio mėn., dar prieš skleidžiantis medžių lapams. Kartais, esant ilgiems atlydžiams, pražysta net vasario mėn.
Pavojai [taisyti]
Visas augalas labai nuodingas 
. Paliesti jį nėra pavojinga, bet tik reikia vengti kad ant odos nepatektų jo sultys. Pakramčius augalo šakutę, sutinsta lūpos, burnos ertmė atrodo lyg išdeginta, gali iškristi dantys. Ypač nuodingi vaisiai – 10-12 uogų yra mirtina dozė. Ypač sunkiai apsinuodija vaikai.
Literatūra [taisyti]
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 148 psl.
Nuorodos [taisyti]
Galerija [taisyti]
-
Paprastojo žalčialunkio krūmas
-
Paprastojo žalčialunkio uogos
-
Žiedai ir šakelės
-
Paprastojo žalčialunkio krūmas jam būdingoje augavietėje
-
Kita morfologinė iliustracija
