Paprastasis žalčialunkis
| Daphne mezereum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Paprastasis žalčialunkis (lot. Daphne mezereum, angl. Mezereon, vok. Echter Seidelbast) – timelėjinių (Thymelaeaceae) šeimos, žalčialunkių (Daphne) genties augalas. Paplitęs didžiojoje Europos dalyje ir vakarų Azijoje.
Nelabai šakotas, 30-150 cm aukščio krūmas. Žievė gelsvai pilka. Šakos plikos. Lapai tik šakučių galuose, pražanginiai, viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė pilkšvai žalia. Žiedai kvapūs. Apyžiedį sudaro 4 violetiškai rausvi, bekočiai taurėlapiai, po 3 (rečiau daugiau ar mažiau) susitelkę pernykščių nukritusių lapų pažastyse. Vaisius – raudonas, sultingas kaulavaisis.
Žydi kovo – balandžio mėn., dar prieš skleidžiantis medžių lapams. Kartais, esant ilgiems atlydžiams, pražysta net vasario mėn. Gana dažnas visoje Lietuvoje. Auga ūksmėtuose, apydrėgniuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose. Visas augalas labai nuodingas 
. Pakramčius augalo šakutę, sutinsta lūpos, burnos ertmė atrodo lyg išdeginta, gali iškristi dantys. Ypač nuodingi vaisiai – 10-12 uogų yra mirtina dozė. Ypač sunkiai apsinuodija vaikai.
[taisyti] Literatūra
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 148 psl.
