Pašušvio kapinynas

Pašušvio kapinynas
[[Image:|250px]]
Pašušvio kapinynas
Koordinatės	55°24′45″ š. pl. 23°35′35″ r. ilg.
Vieta	Kėdainių rajonas
Seniūnija	Krakių seniūnija
Plotas	? m²
Naudotas	V–VIII a., IX–XI a.
Žvalgytas	XX a. pr., 1924–1933 m.

Pašušvio kapinynas (Švedkapiai) – senovinių kapaviečių sankaupa vidurio Lietuvoje, Kėdainių rajone, greta Pašušvio, Šušvės kairiojo kranto kalvoje, į vakarus nuo Plinkaigalio piliakalnio; buvęs respublikinės reikšmės archeologinis paminklas.

Rasta griautinių ir degintinių kapų bei įvairių įkapių: daugiausia V-VIII a. žalvario ir sidabro papuošalų (pergniaužtinių ir užriestiniais galais antkaklių, nuokamienių ir ritininių smeigtukų, žiedinių, pasaginių, lankinių segių, storagalių apyrankių), geležinių darbo įrankių, buities reikmenų.

Pašušvio kapinynas iš dalies nuniokotas XIX a. pab.–XX a. pr. kasant žvyrą. 25 dirbiniai, rasti kapinyne, 1900–1901 m. pateko pas Pašušvio dvaro savininką Antaną Zaborskį. Šiuos Zaborskis dovanojo Varšuvos archeologijos muziejui. Po Zaborskio mirties, iki 1912 m. rastus dirbinius, Zaborskio žmona padovanojo Mokslo bičiulių draugijai, vėliau jie tapo Istorijos ir etnografijos muziejaus eksponatais. 1924–1933 m. kapinyną kasinėjo Ignas Končius, Eduardas Volteris ir Petras Tarasenka.