Ignas Končius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ignas Končius
Ignas Končius.jpg
Gimė: 1886 m. liepos 31 d.
Purvaičiuose, Telšių raj.
Mirė: 1975 m. vasario 19 d. (88 metai)
Putname, JAV
Veikla: fizikas, etnografas, Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas.

Ignas Končius (1886 m. liepos 31 d. Purvaičiuose, Telšių raj. – 1975 m. vasario 19 d. Putname, JAV) – fizikas, etnografas, Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė ūkininko šeimoje. 1899 m. įstojo į antrą Palangos progimnazijos klasę. 1903 m. baigė progimnaziją ir įstojo į Liepojos gimnaziją. Priklausė slaptam moksleivių būreliui, veikė tarp darbininkų. 1907 m. baigęs gimnaziją įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą.

Studijų metais buvo Lietuvos tyrimo ratelio pirmininkas. 1910 m. Peterburgo lietuvių studentų draugijos pirmininkas. 1910 m. parašė pirmą astronominio tipo straipsnį ir paskelbė lietuviškoje spaudoje. 1911 m. Žemaitijoje surašinėjo ir fotografavo koplytėles ir kryžius, Plungėje surengė vaidinimą „Tadas Blinda“. Nuo 1911 m. žurnalo „Visuomenė“ bendradarbis.

1913 m. baigė universitetą, metus dirbo mokytoju Palangoje. 19151917 m. dirbo evakuotoje Palangos gimnazijoje Viru ir Stavropolyje, ten ėjo ir Žemės ūkio instituto asistento pareigas.

1921 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Dotnuvos žemės ūkio ir miškų mokykloje, vėliau – Žemės ūkio akademijos docentas. 1925 m. išrinktas Akademijos profesorių tarybos sekretoriumi.

1926 m. rudenį persikėlė į Kauną. Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto eksperimentinės fizikos katedros docentas, dėstė fiziką. Valstybinės archeologijos komisijos narys, paruošė Įstatymą dėl senovės paminklų apsaugos, dalyvavo įvairiose etnografinėse ekspedicijose. 1932 m. profesorius, Kauno zoologijos sodo steigimo iniciatorius. Nuo 1927 m. „Kultūros“ žurnalo bendradarbis.

1939 m. lapkričio mėn. paskirtas Stepono Batoro universiteto laikinuoju valdytoju. 1940 m. grįžo į Kauną ir vadovavo fizikos katedrai iki pat Vytauto Didžiojo universiteto uždarymo (1943 m.). 1941 m. gegužės mėn. bolševikų suimtas ir uždarytas į Kauno kalėjimą. Prasidėjus karui, 1941 m. birželio 22 d. naktį nuvežtas į Vilnių, paskui – į Minsko kalėjimą. Červenės žudynių metu pavyko išvengti mirties. 19421943 m. Savitarpio pagalbos Vykdomojo komiteto pirmininkas.

1944 m. liepos mėn. su dviem sūnumis (Liudu ir Vytautu) pasitraukė į Vokietiją, Bairoite organizavo Savitarpio pagalbos komitetą. 1949 m. apsigyveno Bostone (JAV), dirbo Tafto universiteto Fizikinių tyrimų laboratorijoje. Užsiėmė drožyba iš medžio ir atsiminimų rašymu. Mirė Putname, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje. 1996 m. rugsėjo mėn. palaikai perlaidoti Rasų kapinėse.

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Derindamas profesinę, švietėjišką ir visuomeninę veiklą išleido 20 mokslinių knygų, parašė per 300 mokslo populiarinimo straipsnių, parengė pirmąjį Lietuvoje „Meteorologijos“ vadovėlį (1924 m.), išspausdino studiją „Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika“, išleido unikalią retrospekciją „Žemaičio šnekos“ (Londonas, 1961 m.) bei „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“ (Čikaga, 1965 m.).

Bendradarbiaudamas su kalbininku Jonu Jablonskiu paruošė fizikos terminų lietuvišką žodyną.

I. Končius spaudoje foto mėgėjus ir matininkus ragino fotografuoti kaimo žmonių darbus ir jų sukurtus dalykus. Jo nuotraukų negatyvų ir pozityvų yra Sankt Peterburgo valstybiniame etnografijos, Lietuvos nacionaliniame, Kauno M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros” muziejuose. I. Končiaus vardu pavadinta Žlibinų Igno Končiaus pagrindinė mokykla.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Žemaičių kryžiai ir koplytėlės. – Čikaga: Tėviškėlė, 1965. – 178 p.
  • Žemaičio šnekos. – V.: Vaga, 1996. – 479 p. [kitas leidimas – 1961 m.] – ISBN 5-415-00389-4
  • Kelionė į Červenę ir atgal: atsiminimai. – K.: Vilius, 1993. – 80 p.
  • Mano eitasis kelias: atsiminimai. 1 d. – V.: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001. – 368 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-12-6
  • Mano eitasis kelias: atsiminimai. 2 d. – V.: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006. – 316 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-57-6

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]