Paštinė bomba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pašto bomba JAV Nacionaliniame pašto muziejuje Vašingtone

Paštinė bomba, paštinė mina (angl. mail bomb, post bomb) – sprogstamasis įtaisas siuntinyje, banderolėje ar panašioje pašto siuntoje, skirtas sprogti atidarymo metu ir užmušti ar sužaloti siuntos gavėją.

Paštines bombas naudoja kaip terorizmo priemonę. Kai kuriose valstybėse egzistuoja institucijos, kurios turi užkirsti kelią siunčiamoms paštinėms bomboms ir tirti jų panaudojimo atvejus.[1]

Paštinės bombos yra sena idėja, jos imtos naudoti netrukus atsiradus įprastiniam paštui. Pirmas žinomas paštinės bombos paminėjimas buvo 1764 m.

Šie sprogstamieji įtaisai taip sukonstruojami, kad sprogtų išsyk atidarius. Ši idėja paremta manymu, kad siuntinį atidarys tas žmogus, kuriam adresuotas.

Apie pavadinimą[taisyti | redaguoti kodą]

Korektiškiausias pavadinimas yra paštinė mina. Nuo seno žodžiu bomba vadinami teroristų naudojami sprogmenys, ypač savadarbiai, nors pagal naudojimą jie paprastai atitinka minas, kartais – granatas. Iš to kilęs terminas paštinė bomba.

Anglų kalboje plačiai naudojamas terminas angl. letter bomb, tačiau šis terminas pažodžiui reiškia 'laiškinė bomba' arba 'laiškas bomba'. Užminuoti laiškai įmanomi, tačiau jų galingumas mažas, nes į paprastą laišką tilptų nedaug sprogmenų. Anglų kalboje žodžiu letter bomb paprastai vadina užminuotas banderolės dydžio ar didesnes siuntas.

Atvejai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vienas pirmųjų paštinių bombų atvejų paminėtas XVIII a. danų valdininko ir istoriko Bolle Willum Luxdorph dienoraštyje. Jo dienoraštį sudaro daugiausia tikslūs naujienų iš Danijos ir pasaulio aprašymai. 1764 m. sausio 19 d. įraše jis rašė: „Pulkininkas Poulsenas, gyvenantis Børglum abatijoje, gavo dėžę pašto siuntinį. Atidaręs joje aptiko parako ir užtaisytą titnaginę spyną, kuri įžiebė kibirkštį parake. Pulkininkas buvo labai sužeistas“. Tų pačių metų vasario 15 d. dienoraštyje rašoma: „Pulkininkas Poulsenas gavo laišką vokiečių kalba, kuriam rašė, kad netrukus dozę padidins. Laiškas minėjo parako dozę dėžėje. Kaltininko taip ir nerado.“[2]. Vėliau Luxdorph’as rado paminėjimą apie dar vienos panašios bombos panaudojimą irgi 1764 m., bet Savonoje (Italija).[3].
  • Edvardas Vaitas (Edward White), buvęs Madam Tiuso muziejaus dailininkas, buvo įtariamas, kad 1889 m. birželio mėn., po atleidimo iš darbo, nusiuntė užminuotą siuntinį Džonui Teodorui Tiuso (John Theodore Tussaud).[4]
  • 1915 m. buvo bandyta nužudyti JAV viceprezidentą Tomą Maršalą (Thomas R. Marshall). Tam buvo naudota paštinė bomba.
  • Nacistinis karo nusikaltėlis austras Aloizas Bruneris (Alois Brunner) dukart (1961 ir 1980 m.) buvo gavęs paštines bombas, pasiųstas Izraelio žvalgybos ''Mossad'' agentų. Joms sprogus prarado kelis pirštus ir akį.
  • Ruth First, Pietų Afrikos komunistė, kovos su apartheidu aktyvistė, 1982 m. žuvo savo namuose Mozambike, kai sprogo Pietų Afrikos vyriausybės agentų pasiųsta paštinė bomba.
  • Amerikietis Teodoras Kačinskis (Theodore Kaczynski; Unabomberis) 1978–1995 m. siuntinėdamas paštines bombas nužudė tris ir sužeidė 23 žmones.
  • 1985 m. rugpjūčio mėn. Rotorua miesto (N. Zelandija) gyventoja Michele Sticovich buvo užmušta, o jos artimas draugas rimtai sužalotas, kai sprogo jos atidaromas jai adresuotas siuntinys, kuriame buvo želignito užtaisas. Jos vyras Davidas Stikovičius (David Sticovich), su kuriuo ji nebegyveno, buvo suimtas ir pripažintas kaltas ją nužudęs.[5],
  • 1989 m. gruodžio mėn. JAV federalinis teisėjas Robertas Vansas (Robert Smith Vance) žuvo savo namų virtuvėje Birmingame (Alabama) atidarydamas siuntinį, o jo žmona Helen buvo rimtai sužalota. Vėliau už R. Vanso bei Džordžijos advokato Robio Robertsono (Robbie Robertson) nužudymą paštinėmis bombomis buvo nuteistas Valteris Mudis (Walter Leroy Moody).
  • 1993–1997 m. austras Francas Fuchsas (Franz Fuchs) paštinėmis bombomis ir improvizuotais sprogdinimo įtaisais nužudė 4 ir sužalojo 15 žmonių.
  • 1996 m. dainininkei Björk fanas Rikardas Lopesas (Ricardo López) pasiuntė paštinę bombą, užtaisytą sprogalais ir druskos rūgštimi. Siuntinys Björk nepasiekė, nes jį netyčia aptiko Londono policija.

Patentuojamumas[taisyti | redaguoti kodą]

Paštinės bombos (kaip ir priešpėstinės minos) yra objektai, kurie pagal Europos patentų konvenciją (angl. European Patent Convention) nėra patentuojami, kadangi tokių išradimų skelbimas ar panaudojimas prieštarauja moralei.[6]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. JAV Postal Inspection Service (USPIS; Pašto tikrinimo tarnyba) yra atsakinga už tyrimą visų atvejų, kai panaudojamos ar grasinama panaudoti paštines bombas, taip pat paštu siunčiamas nuodingąsias medžiagas ar ligų sukėlėjus kaip ginklą.
  2. Eiler Nystrøm(ed.) – Luxdorphs Dagbøger, volume I, p. 207 & 209, Copenhagen, 1915
  3. Luxdorphs Dagbøger, volume I, p. 293. Tas paminėjimas buvo Theatrum Europæum, tome XI, p. 745 column 2, fin
  4. The Times. 1889-07-20. p. 6.
  5. *„Former top Rotorua cop dies“ [1] accessed 5 December 2009
  6. Guidelines for Examination in the European Patent Office (status April 2009) ir Part C. Guidelines to substantive examination 7.2 Matter contrary to „ordre public“ or morality