Osama bin Ladenas

Osama bin Ladenas أسامة بن لادن
Bin Ladenas duoda interviu Pakistano žurnalistams
Gimė	1957 m. kovo 10 d.  Saudo Arabija, Rijadas
Mirė	2011 m. gegužės 2 d. (54 metai)  Pakistanas, Abotabadas
Tautybė	Arabas
Religija	Sunizmas
Pareigos	Al Qaeda vadas
Vikiteka	Osama bin Ladenas

Osama bin Muhamedas bin Avadas bin Ladenas (labiau žinomas kaip Osama bin Ladenas, arab. أسامة بن محمد بن عوض بن لادن; 1957 m. kovo 10 d. Rijadas, Saudo Arabija – 2011 m. gegužės 2 d. Abotabadas, Pakistanas) – teroristinės organizacijos „al-Qaeda“ įkūrėjas.

Osama bin Ladenas kaltinamas 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykdytų teroristinių atakų Jungtinėse Valstijose planavimu. JAV Federalinis tyrimų biuras Osamą bin Ladeną laikė labiausiai ieškomu pasaulio teroristu. 2011 m. gegužės 1 d. ankstų rytą O. Bin Ladenas buvo nukautas JAV specialiosios operacijos metu Pakistane, 50 km į šiaurės vakarus nuo Islamabado esančiame Abotabado mieste. 2011 m. gegužės 1 d. vakare JAV prezidentas Barakas Obama oficialiai paskelbė jį nukautu.

Ankstyvas gyvenimas

Osama Bin Ladenas buvo vienas iš daugiau nei 50 Muhammado bin Ladeno milijardieriaus, vaikų, kuris, imigravęs į Saudo Arabiją iš Jemeno kaip darbininkas, ėmėsi vadovauti dideliems Saudo Arabijos karališkosios šeimos statybos projektams. Iki Muhammado mirties lėktuvo katastrofoje 1967 m. jo įmonė tapo viena didžiausių statybų firmų Artimuosiuose Rytuose, o bin Ladenų šeima užmezgė glaudžius ryšius su Saudo Arabijos karališkąja šeima. Osama bin Ladenas studijavo verslo administravimą karaliaus Abdulo Azizo universitete Džidoje, kur tikėtina, kad jis taip pat gavo religijos studijų pamokų iš Islamo atgimimo Sayyid Quṭb brolio Muḥammado Quṭbo ir kovotojo lyderio Abdullah Azzam. Jo laikas universitete buvo labai svarbus būsimam „Al-Qaeda“ lyderio vaidmeniui ne tik darant įtaką jo radikalioms pažiūroms, bet ir suteikiant jam įgūdžių parduoti „Al-Qaeda“.

„Al-Qaeda“ kūrimas

Netrukus po to, kai 1979 m. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Afganistaną, bin Ladenas, vertinęs invaziją kaip agresijos prieš islamą aktą, pradėjo keliauti susitikti su Afganistano pasipriešinimo lyderiais ir surinkti lėšų pasipriešinimui. Iki 1984 m. jo veikla daugiausia buvo nukreipta į Afganistaną ir Pakistaną, kur jis bendradarbiavo su „Azzam“, siekdamas verbuoti ir organizuoti arabų savanorius kovai su sovietų okupacija. Bin Ladeno finansiniai ištekliai kartu su jo garbingumu dėl pamaldumo ir drąsos kovoje padidino jo, kaip karingo lyderio, statusą. 1988 m. jo sukurta kompiuterinė duomenų bazė, kurioje buvo išvardyti Afganistano karo savanorių vardai, paskatino tais metais sukurti naują kovotojų tinklą, pavadintą „Al-Qaeda“ (arabų kalba: „bazė“), nors grupė neturėjo aiškių tikslų ar veiklos.

1989 m. sovietams pasitraukus iš Afganistano, bin Ladenas grįžo į Saudo Arabiją, kur iš pradžių buvo sutiktas kaip didvyris, tačiau netrukus vyriausybė jį pradėjo vertinti kaip radikalų ir galimą grėsmę. 1990 metais vyriausybė atmetė jo prašymus leisti naudotis savo kovotojų tinklu ginant Saudo Arabiją nuo Sadamo Husseino. Bin Ladenas buvo pasipiktinęs, kai Saudo Arabija per Persijos įlankos karą rėmėsi JAV kariuomene, dėl kurios vis labiau kilo nesutarimai tarp bin Ladeno ir šalies vadovų, o 1991 m. jis paliko Saudo Arabiją ir metų pabaigoje apsigyveno Sudane.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje bin Ladenas ir jo „Al-Qaeda“ tinklas pradėjo formuoti smurtinės kovos prieš JAV dominavimo musulmonų pasaulyje grėsmę. Bin Ladenas viešai gyrė kitų grupuočių atakas prieš amerikiečius, įskaitant 1993 metais įvykdytą Pasaulio prekybos centro Niujorke sprogimą. 1994 m., kai bin Ladenas išplėtė savo grupuotės infrastruktūrą Sudane ir mokė islamo kovotojus dalyvauti konfliktuose visame pasaulyje, Saudo Arabija panaikino jo pilietybę ir įšaldė turtą, priversdama jį remtis finansavimu iš kitų šaltinių.

1996 m., esant dideliam tarptautiniam spaudimui, Sudanas išsiuntė bin Ladeną iš šalies, o jis grįžo į Afganistaną, kur gavo apsaugą nuo jį valdančios Talibano milicijos. Tais pačiais metais bin Ladenas paskelbė pirmąjį iš dviejų fatvų (arabiškai: „religinės nuomonės“), paskelbiančias šventą karą prieš JAV, kurias jis, be kita ko, apkaltino musulmoniško pasaulio gamtos išteklių, okupavusių Arabijos pusiasalį, grobimu, įskaitant šventąsias islamo vietas. Akivaizdus Bin Ladeno tikslas buvo įtraukti JAV į plataus masto karą musulmonų pasaulyje, kuris nuvers esamą pasaulio tvarką ir įsteigtų vieną islamo valstybę.

2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliai ir JAV Osamos bin Ladeno persekiojimas

2001 m., kai 19 kovotojų, susijusių su „Al-Qaeda“, surengė rugsėjo 11-osios išpuolius, JAV vadovavo koalicijai, kuri Afganistane nuvertė talibus. 2001 m. gruodžio mėn. Osama bin Ladenas slapstėsi, vengdamas JAV pajėgų užgrobimo Tora Bora urvų komplekse. Vėlesniais metais JAV pajėgos jo ieškojo prie Afganistano ir Pakistano sienos, per tą laiką Osama bin Ladenas nebuvo viešumoje. 2004 m. spalio mėn. – likus mažiau nei savaitei iki tų metų JAV prezidento rinkimų – Osama bin Ladenas pasirodė vaizdo įraše, kuriame jis prisiėmė atsakomybę už rugsėjo 11 d. Po to jis periodiškai išleisdavo garso pranešimus, įskaitant 2008 m., kai grasino keršyti už palestiniečių mirtį Gazos Ruože, ir 2009 m., kai metė iššūkį naujojo JAV prezidento Baracko Obamos tęsti kovą prieš „Al-Qaeda“. Tuo tarpu JAV pajėgos toliau medžiojo bin Ladeną, kuris vis dar buvo manoma, kad gali slapstytis Afganistane arba Pakistano genčių regionuose netoli sienos su Afganistanu. JAV žvalgyba galiausiai jį surado Pakistane, gyveno saugioje teritorijoje Abbottabad, vidutinio dydžio mieste netoli Islamabado. 2011 m. gegužės 2 d. Osama bin Ladenas žuvo, kai sraigtasparniais gabenamos nedidelės JAV pajėgos surengė reidą. Jo kūną, vizualiai atpažįstamą reido vietoje, JAV pajėgos išgabeno iš Pakistaną apžiūrai ir DNR identifikavimui, netrukus po to palaidojo jūroje. Praėjus kelioms valandoms po patvirtinimo apie bin Ladeno mirtį JAV prezidentas Barakas Obama spaudos konferencijoje paskelbė visuomenei. Praėjus kelioms dienoms po Barako Obamos pranešimo, „Al-Qaeda“ paskelbė pareiškimą, kuriame viešai pripažino Osamos bin Ladeno mirtį ir pažadėjo kerštą. Vėliau tą patį mėnesį „Al-Qaeda“ išplatino paskutinį garso pranešimą, kuris, kaip teigiama, buvo iš bin Ladeno, kurį jis esą įrašė prieš pat mirtį. Pranešime bin Ladenas gyrė 2011 metų pradžios Tuniso ir Egipto sukilimus ir paragino „Al-Qaeda“ pasekėjus padėti žmonėms, kovojantiems su „neteisingomis“ vyriausybėmis.