Orvjetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Orvjetas
it. Orvieto
   Orvieto-Stemma.png   
Orvieto 3.JPG
Orvjeto Respublikos aikštė

Orvjetas
42°43′0″N 12°06′0″E / 42.71667°N 12.1°E / 42.71667; 12.1 (Orvjetas)Koordinatės: 42°43′0″N 12°06′0″E / 42.71667°N 12.1°E / 42.71667; 12.1 (Orvjetas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Umbrija Umbrija
Provincija: Ternio provincija
Meras: Toni Còncina
Gyventojų (2011): 21 058
Plotas: 281 km²
Tankumas (2011): 75 žm./km²
Altitudė: 325 m
Pašto kodas: 05018
Tel. kodas: 0763
Miesto globėjas(-ai): Juozapas iš Nazareto
Kirčiavimas: Orvjètas

Orvjetas (it. Orvieto) yra Italijos miestas Umbrijoje, Ternio provincijoje. Per miestą eina Romą ir Florenciją jungiantys geležinkelis ir automobilių kelias. Išplėtota chemijos, maisto (ypač baltojo vyno), žemės ūkio dirbinių gamyba. Dailiųjų amatų centras. Veikia keli muziejai, plėtojamas turizmas.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Antikos laikais vienas svarbiausių etruskų centrų. III a. pr. m. e. miestą prisijungė Senovės Roma. V a. tapo vyskupijos centru. Ankstyvaisiais viduramžiais valdė ostgotai, langobardai. Nuo 1201 m. miestą valdė podesta. XIII a. tapo svarbiu prekybos ir kultūros centru. Mieste mokė Tomas Akvinietis. Nuo 1448 m. tapo Popiežiaus valstybės dalimi. 1527 m. Romą užėmus imperatoriaus Karolio V kariuomenei, popiežius Klemensas VII slėpėsi Orvjete. 1860 m. miestas buvo prijungtas prie Italijos.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Išliko etruskų šventyklos ir nekropolio liekanos. Taip pat išliko daug bažnyčių, tarp jų gotikinė Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų katedra, šv. Dominyko, šv. Andrejaus, šv. Pranciškaus, šv. Bernardino bažnyčios. Mieste yra Popiežiaus, Comunale, Carrajal, Simoncelli rūmai, Albornozo tvirtovė. Po miestu gausu iškastų tunelių, galerijų, celių, kirtyklų. Turistams organizuojamos ekskursijos į požemius.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Orvieto (Orvjetas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 126 psl.