Obelijos miškai

Koordinatės: 54°17′46″ š. pl. 23°58′31″ r. ilg. / 54.29611°š. pl. 23.97528°r. ilg. / 54.29611; 23.97528
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°17′46″ š. pl. 23°58′31″ r. ilg. / 54.29611°š. pl. 23.97528°r. ilg. / 54.29611; 23.97528

Obelijos miškai – miškai pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, Nemuno kairiajame krante, 9 km į pietus nuo Alytaus. Priklauso Alytaus miškų urėdijai, Dirmiškių girininkijai. Apima 18,4 km² plotą. Masyvą sudaro Obelijos, Dirmiškių, Norūnų miškai.

Būdingi velėniniai jauriniai ir jauriniai silpnai sujaurėję smėliai ir priesmėliai. Per miškus teka Nemuno intakai: Urkupis, Žilvia, Zembrė. Telkšo Tolkūnų ežeras.

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 22 % medynų, pusamžiai medžiai 52 %, pribręstantys 16 %, brandūs 10 %.

Obelijos miškuose yra briedžių, stirnų, šernų, kiškių, usūrinių šunų, kiaunių, lapių, voverių, jerubių, slankų. 45-ajame Dirmiškių miško kvartale yra Dirmiškių pilkapynas, šalimais – Dirmiškių piliakalnis, Norūnų miško 44-ajame riogso saugomas Raudonasis akmuo.[1] Šalia Nemuno esanti miškų dalis patenka į Balkasodžio botaninį draustinį.

Miškuose įsikūrę kaimai: Balkasodis, Plenta, Dirmiškės, Strimina, Padirmiškis, Pupasodis, Tolkūnai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Obelijos miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 229