Burgundijos kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
pranc. Duché de Bourgogne
Burgundijos kunigaikštystė
istorinė kunigaikštystė
Blank.png
880 m. – 1477 Pavillon royal de France.svg
 
Blank.png
Flag herbas
Vėliava Coat of arms
Location of
Burgundijos kunigaikštystė (ruda) IX a.
Sostinė Dižonas
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Įkūrimas 880 m.
 - Prijungimas prie Prancūzijos 1477 m.

Burgundijos kunigaikštystė (pranc. Duché de Bourgogne) − istorinė Europos kunigaikštystė 880−1477 m. dabartinės Prancūzijos teritorijoje. Buvo Antrosios Burgundijos karalystės žemėse susidariusi kunigaikštystė. Jos teritorijos užėmė dab. Prancūzijos istorinį Burgundijos regioną. Klestėjimo laikais XV a. kunigaikštystės Burgundų Valua dinastija valdė dideles sritis dab. Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, sukurdama dinastinę imperiją.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Bosonidų dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

Burgundijos kunigaikštystė apėmė šiaurės vakarines V−VI a. egzistavusios Burgundų karalystės sritis. Šį atsiskyrimą nulėmė Karolio Martelio VIII a. įvykdytas istorinės Burgundijos administracinis suskirstymas į keturias dalis. Kuomet 843 m. Frankų imperija buvo padalinta Verdeno sutartimi, trys Burgundijos dalys (Arlio, Vjeno ir Alemanų Burgundijos) atiteko Vidurio Frankų karalystei, o ketvirtoji (Frankų Burgundija) − Vakarų Frankų karalystei. Pastaroji tapo Burgundijos kunigaikštystės pradžia.

Rytų Frankų imperijoje silpstant centrinei valdžiai, susiklostė prielaidos nepriklausomybės atsiradimui. 879 m. Boso tapus Žemutinės Burgundijos karaliumi, jo brolis Ričardas 880 m. įsitvirtino šiaurės vakarų Burgundijoje, tapdamas pirmuoju kunigaikščiu. Skirtingai nei Boso, jis pripažino Vakarų Frankų karalių valdžią. Jo dėka į Aukštutinės Burgundijos sostą 888 m. pasodintas jo svainis Rudolfas.

Kapetingų dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

Po Ričardo mirties 921 m. kunigaikščiu tapo jo sūnus Rudolfas, kuris 923 m. dėl giminystės ryšių tapo Rytų Frankų karaliumi ir paliko Burgundijos sostą broliui Hugui. Šiam valdant (iki 952 m.) Burgundija susidūrė su augančia grėsme iš Robertinų, kurie nesėkmingai siekė prijungti kunigaikštystę prie savo valdų. Nepaisant to, Robertinų (Kapetingų) atstovai valdė šalį nuo 956 m. 1002 m. šalyje buvo iškilusi įpėdinystės krizė, kurios metu pretendentai į sostą buvo Prancūzijos karalius Robertas Išmintingasis ir Burgundijos grafas Otonas-Viljamas. Pastarasis siekė suvienyti Istorinės Burgundijos žemes, tačiau jam nepavyko, ir valdžioje liko Kapetingai.

Valdant Kapetingams kunigaikštystė išlaikė nepriklausomybę ir pasiekė klestėjimo. Ji išlaikė atskirą Kapetingų dinastinę liniją, o giminystė su Prancūzijos karaliais buvo naudinga krašto stiprinimui. Vienas žymiausių Burgundijos Kapetingų buvo Robertas II. Ne kartą kunigaikščiai giminiavosi ir su kitomis Istorinės Burgundijos valdomis, tuo metu priklausiusiomis Šventajai Romos imperijai.

Valua dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

Burgundų Valua dinastinė imperija.

1361 m. mirus kunigaikščiui Filipui, sostas atiteko Prancūzijos karaliui Jonui GerajamValua dinastijos. Šiam mirus, 1364 m. Burgundijos sostą paveldėjo jo sūnus Filipas II Valua, taip galutinai įtvirtindamas Burgundijos Valua dinastiją. Tai buvo didžiausias kunigaikštystės suklestėjimas. Žmonos Margaritos ir kitų santuokinių ryšių dėka, kunigaikščiai paveldėjo teritorijas Jungtinėse provincijose, Burgundijos grafystę ir t. t. Vėlesni kunigaikščiai Jonas Bebaimis ir Filipas Gerasis toliau sėkmingai plėtė dinastines teritorijas, kurdami savotišką imperiją. Didžiausios ekspansijos Burgundų dinastija pasiekė valdant Karoliui Narsiajam, kuris užsibrėžė atkurti Lotaro Vidurinę Frankų karalystę.

Burgundijos kunigaikščių interesai kirtosi su Prancūzijos interesais. Prancūzija pradėjo Burgundijos karus su Burgundija, kurių atomazga buvo 1477 m. Nansi mūšis. Jo metu karolis Narsusis žuvo nepalikęs teisėtų įpėdinių, o kunigaikštystės teritorija įjungta į Prancūzijos karalystę. Net ir po to, kai sumažėjo plotu ir prarado savo nepriklausomą statusą, ši kunigaikštystė dar ilgai turėjo svarbų vaidmenį Europos politikoje kaip Prancūzijos provincija.

Kitas Burgundų dinastijos valdytas teritorijas po Karolio mirties paveldėjo jo žmona Marija Burgundietė, kuri vėliau jas perdavė Habsburgams.

Heraldika[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1361 m. senasis Burgundijos kunigaikštystės herbas buvo papildomas vis naujais elementais. Kunigaikštystėje įsigalėjus Valua dinastijos atšakai, skydas pasipildė Parncūzų karalių ženklu − lelijomis. Jonas Bebaimis savo herbe naudojo Flandrijos grafystės skydą (nes jo motina buvo iš Flandrijos), vėlesnieji kunigaikščiai į herbą papildomai įjungė Brabanto ir Liuksemburgo kunigaikštystės heraldinius elementus. Prancūzijai užėmus kunigaikštystę, provincijos herbu tapo 1361−1403 m. herbas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]