Navahai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Navahai
Navahų šamanas
Navahų šamanas
Gyventojų skaičius 338,443
Populiacija šalyse JAV (Arizona, Naujoji Meksika, Juta, Kalifornija) ir šiaurinė Meksika
Kalba (-os) navahų, anglų, ispanų
Religijos Navahų, krikščionybė, piotizmas
Giminingos etninės grupės kiti pietų atabaskai

Navahai – Šiaurės Amerikos indėnų gentis, gyvenanti Arizonoje, Naujojoje Meksikoje, Jutoje, Kalifornijoje ir šiaurinėje Meksikoje.

Navahai – didžiausia indėnų gentis Šiaurinėje Amerikoje. Save vadina Diné (liet. žmonės). Didžioji dalis navahų šneka savo gimtąja kalba, taip pat gerai moka anglų kalbą.

Praeitis[taisyti | redaguoti kodą]

Kadaise navahai, kaip ir jų kaimynai apačiai, gyveno dabartinės Kanados teritorijoje, kur ir šiuo metu gyvena dauguma atabaskų kalbų grupei priklausančių indėnų genčių. Nėra tiksliai žinoma, kada navahai ir apačiai persikėlė į Š. Amerikos pietvakarius, tačiau manoma, kad tai įvyko apie 900–1200 m. Atkeliavę į naująsias vietas navahai patyrė stiprią čionykščių pueblo indėnų įtaką, kuri pasireiškė nuolatinių gyvenamųjų būstų statyba ir ūkininkavimu.

Nors navahų išpuoliai prieš baltuosius nebuvo tokie gausūs ir dažni kaip apačių, bet pakankamai grėsmingi, ypač antrojoje XIX a. pusėje. Tai privertė JAV vyriausybę 1863 m. surengti didelę ekspediciją, vadovaujamą generolo Kito Karsono (Kit Carson). Pasekmės indėnams buvo labai skaudžios. Sunaikinta didelė dalis derliaus bei gyvulių kaimenių, 8000 navahų paimti į nelaisvę ir įkalinti 180 mylių į pietus nuo Santa Fė, Naujosios Meksikos valstijoje.

Pasakojama, kad per Antrąjį pasaulinį karą, kai amerikiečiai kovėsi su japonais, visas JAV kariškių šifruotas radiogramas japonai sėkmingai iššifruodavo. Dėl to amerikiečiai, patyrę daug nesėkmių, pasitelkė navahų indėnus, kurie pradėjo perdavinėti reikalingas žinias savo gimtąja kalba. Šio „šifro“ japonų specialistai perprasti nesugebėjo.


Vikiteka