Nakačia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nakačia
Nakačia ties Panakačiu
Nakačia ties Panakačiu
Ilgis 20,6[1] km
Baseino plotas 80,4 km²
Vidutinis debitas 0,7 m³/s
Ištakos Žemaičių aukštuma, Spingių apylinkės
Žiotys Biržulis
Šalys Lietuva

Nakačia – upelis Lietuvoje, Žemaitijoje (Šilalės ir Telšių raj.); viena Virvytės ištakų. Pasideda Žemaičių aukštumoje, Spingių kaimo apylinkėse, 1,5 km į šiaurę nuo Palentinio. Teka į šiaurės rytus, toliau į šiaurę kalvotomis, neretai miškingomis ir pelkėtomis vietomis. Įteka į užpelkėjusį Biržulio ežerą, iš kurio išteka Ventos intakas Virvytė.

Ties Berže, kelyje  4607  VarniaiSeverėnaiKaltinėnai 

Intakai: Kurkulė, Nevarda, Trumpė, Melnyčravis (dešinieji).

Didžioji dalis vagos ištiesinta. Žemupys patenka į Varnių regioninį parką. Gyvenvietės prie Nakačios: Beržė, Pinciškė, Skrandėnai, Gomaliai, Bartlaukis, Godeliai, Panakatis.

Upėvardis iš šaltinių dar žinomas kaip Некоца, Некота, Некатя, Некета, Неката, Некача, todėl pirminė žodžio lytis turėjo būti *Nekačia. Šis upėvardis gretinamas su baltišku laikomu Desnos intako vardu Nakote. Pavadinimas skaidomas į neiginį ne-, o šaknis kač- (plg. Katra) siejama su ide. *kataro- „griovys, upelis, srautas“.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos upės: B. Gailiušis, J. Jablonskis, M. Kovalenkovienė, Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 2001, str. 640
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 223