Nėjus (muzika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nėjus

Nėjus (arab. ناي, turk. ney) – Viduriniųjų Rytų medinis pučiamasis muzikos instrumentas, priklausantis fleitų šeimai. Tai labai senas instrumentas, kuris jau buvo žinomas Senovės Egipte, taip pat šio instrumento liekanų rasta šumerų miesto Ūro griuvėsiuose. Jis buvo vienas pagrindinių klasikinės persų muzikos instrumentų. Nėju grojama jau 4500-5000 metų, tai vienas seniausių tebenaudojamų muzikos instrumentų pasaulyje. Iš jo išsivystė šiuolaikinė fleita.

Nėjus gaminamas iš nendrinio arundo (Arundo donax) stiebo. Ilgis 550–600 mm, skersmuo – 20 mm. Viršutinėje dalyje turi 5-6 skylutes, apatinėje – vieną. Kiekviena skylutė turi pustonio intervalą, nors galima išgauti ir mikrotonus uždengiant dalį skylutės. Nėjų dydis, garso skambumas priklauso nuo regiono ir paskirties – arabų kraštuose tai dažniausiai piemenų naudojamas instrumentas, todėl trumpesnis, aukštesnės tonacijos. Žemos tonacijos, ilgi nėjai naudojami religinėse praktikose (pvz., dervišų šokiuose). Tokio nėjaus skambesys švelnus, kuriantis svaigią, paslaptingą atmosferą.

Nėjumi grojama Arabų kraštuose, Turkijoje, Kaukaze, Irane, Vidurinėje Azijoje. Žymūs šių laikų muzikai, grojantys nėjumi yra Neyzen Tevfik, Kudsi Erguner, Omar Faruk Tekbilek, Mercan Dede, Sadreddin Ozcimi, Mohammed Antar, Hassan Kassayi ir kt.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]