Kavalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bulgariškas kavalas
Garsų diapazonas

Kavalas – medinis pučiamasis instrumentas, fleita, kuria grojama Balkanuose (ypač Bulgarijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Graikijoje), Turkijoje, Užkaukazėje. Priešingai nei koncertinės fleitos, kavalo abu galai yra visiškai atviri, o grojama pučiant į nuaštrintą galą. Kavalas turi 8 skylutes, iš kurių 7 yra priekyje, o 1 gale (nykščiui).

Instrumentas paprastai gaminamas iš medžio (sedulos, abrikoso, slyvos, buksmedžio, uosio ir kt.), nors būna pagamintų ir iš rago, arundo, metalo, plastiko. Būna vientisi instrumentai, bei sudedami iš 3 dalių. Ilgis 60-90 cm, tačiau priklausomai nuo regiono instrumento forma skiriasi. Kavalu grojamos dvi oktavos. Garsas diatoninis, švelnus, svaigus, melancholiškas.

Manoma, kad kavalas kilęs iš Anatolijos, išplatintas kalnų klajoklių juriukių.

Panašūs instrumentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]