Mileičicės valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mileičicės valsčius
lenk. Gmina Milejczyce
POL gmina Milejczyce COA.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Semiatičės apskritis
Administracinis centras: Mileičicė
Gyventojų (2004): 2 289
Plotas: 151,79 km²
Tankumas (2004): 15 žm./km²
Teritorijos kodas: 2010062
Pašto kodas: PL 17-332
Tel. kodas: 85

Mileičicės valsčius (lenk. Gmina Milejczyce) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Mileičicė. Ribojasi su Bočkų, Čeremchos, Dziadkovicės, Kleščelės ir Nužeco Stacjos valsčiais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Po unijos rytinė valsčiaus dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o vakarinė dalis 1569-1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Rytinė valsčiaus dalis 1795-1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796-1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė valsčiaus dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Semiatičės rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 151,79 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 53%
  • miškai: 40%
  • vandens telkiniai: 7%

Valsčius sudaro 10,4% Semiatičės apskrities.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 2288 100% 1198 52,3% 1091 47,3%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
15,1 7,9 7,2

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1264,9 zlotai.[7]

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2002 m. gyveno 2 368 žmonės:[8]

1921 m. gyveno 4 801 žmonės:[9]

  • Gudai - 50,6% (2 431);
  • Lenkai - 37,9% (1 824);
  • Žydai - 11% (531);
  • Kiti - 0,31% (15).

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Bielkai, Borovikai, Chankai, Choroščevas, Choroščevo Kolonija, Golubovščizna, Grabarka, Jaltuščikai, Klimkovičė, Košciukovičė, Levošė, Lubiejkai, Miedviežikai, Mikuličė, Mileičicė, Novosiulkai, Osinkai, Pokanevas, Pokanevo Kolonija, Rogačė, Sobiatinas ir Valkai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]