Merkuralijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Merkurijaus šventyklos liekanos Prancūzijoje

Merkuralijos (lot. Mercuralia) – Senovės Romos šventė, vykdavusi gegužės 15 d. Ja buvo pagerbiamas prekybos, keliautojų, komercijos ir pelno dievas, Merkurijus. Jis taip pat dievų pasiuntinys ir tarnas, menų bei amatų globėjas, magijos žinovas.

Netoliese Romos miesto Kapeno vartų buvo šaltinis, skirtas Merkurijui. Šventės dieną pirkliai iš jo sėmė vandenį, kuriame mirkė lauro šakeles ir su malda šlakstydavo sau ant galvų ir prekių. Šiuo ritualu prekybininkai nusiplaudavo savo visokias nuodėmes ir apgaules, kurios prekyboje buvo neišvengiamos. Taikių tikslų simboliu buvo laikomas kaducėjus (caduceus), senovės romėnų ir graikų taikos šauklių ženklas.

Prie Didžiojo cirko, tarp Aventino ir Palatino kalvų, 495 m. pr. m. e. pastatyta Merkurijaus šventykla. Šioje vietoje buvo prekybos centras, hipodromas. Šventykla stovėjo tarp plebėjų Aventino tvirtovės ir patricijų centro Palatino. Taip buvo atliekama tarpininkavimo misija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]