Larentalijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Larentalijos (lot. Larentalia) – senovės Romos šventė, švęsta gruodžio 23 d. Vėliau Augustas buvo įsakęs ją švęsti dukart per metus. Spėjama, kad šios šventės būdavo švenčiamos larų garbei. Larai buvo įsivaizduojamos namų dvasios, garbintos namuose ir laikytos šeimų globėjomis ir saugotojomis. Manyta, kad larai gyvena kaminų kampuose. Kiti teigė, kad šia švente pagerbdavo Aką Larenciją (Acca Larentia) kuri buvo Romulo ir Remo žindyvė, Faustulo žmona.

Šių švenčių metu būdavo aukojama Velabre (lot. Velabrum), kur buvo Akos Larencijos šventykla. Buvo manoma, kad ten Aka Larencija buvo palaidota.[1]. Yra nuomonė, kad šventė buvo skirta ne tik Akai Larencijai, bet ir visiems larams[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Macrob. l.c.; Varr. de Ling. Lat. V.23, 24)
  2. Hartung, Die Religion der Römer, vol. II p146)