Šimtametės žaidynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Marso lauko Romoje (apie 300 m.) maketas

Šimtametės žaidynės, arba Sekularos žaidynės (lot. Ludi Saeculares, Ludi Terentini) – religinė teatralizuota šventė su aukomis, skirtomis požeminio pasaulio dievams Senovės Romoje. Ji vykdavusi tris dienas ir naktis pažymėti vieno gyvenimo šimtmečiui Saeculum užbaigti ir kitam pradėti. Saeculum – tai maksimaliai tikėtina, 100-110 metų, žmogaus amžiaus trukmė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Anot romėnų mitologijos, šimtametės žaidynės atsirado tuomet, kai sabinas, vardu Valesius, meldėsi dievams, tikėdamasis pagalbos savo vaikui išgydyti. Jis buvo išgirstas ir gavo nurodymą Marso lauke aukoti požemių pasaulio valdovams Dispateriui ir Prozerpinai. Kai kurie senovės raštai liudija žaidynes įvykus 509 m. pr. m. e., tačiau pirmosios patvirtintos oficialios žaidynės Romos respublikoje įvyko 249 m. pr. m. e. bei 140 m. pr. m. e..

Žaidynių ciklai[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidynės buvo atgaivintos 17 m. pr. m. e. pirmojo imperatoriaus Augusto. Jų naktiniai aukojimo ritualai Marso lauke jau buvo skirti kitiems valdovams: deivėms Moirai (likimo), Eileitijai (naujagimių) ir Terai (Žemės). Šiose žaidynėse pradėta aukoti ir dienomis ant Kapitolijaus ir Palatino kalvų. Kiekvieną aukojimą lydėjo iškilmingi teatriniai pasirodymai. Vėliau imperatoriai surengė žaidynes 88 m. pr. m. e. ir 204 m., maždaug kas 110 metų.

Į žaidynių rengimo „šimtmečio“ ciklą ne visada buvo atsižvelgiama. Atskiri imperatoriai turėjo savo išskaičiavimus joms surengti. Štai 47 m. pr. m. e. šią šventę suorganizavo ir imperatorius Klaudijus, pažymėdamas Romos 800 m. jubiliejų. Po jų sekė žaidynės 148 ir 248 m. Vėliau jos nutrūko. Imperatorius Konstantinas I šios šventės 314 m. neberengė, nors buvo praėję 110 m. po paskutiniųjų žaidynių 204 m., vykusių pagal senąjį skaičiavimą. Senovės istorikai tai siejo su imperiją draskiusiais karo konfliktais, jos žlugimu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Beard, Mary; John North and Simon Price (1998). Religions of Rome. Cambridge: Cambridge University Press.
  • Braund, David C. (1985). Augustus to Nero: A Sourcebook on Roman History 31 BC–AD 68. Totowa: Barnes and Noble.
  • Feeney, Denis (1998). Literature and Religion at Rome: Cultures, Contexts and Beliefs. Cambridge: Cambridge University Press.
  • Jones, Brian; and Robert Milns (2002). Suetonius: The Flavian Emperors: A Historical Commentary. London: Bristol Classical Press.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės Romos kultūra
Senovės Romos šventės
Agonalijos | Augustalijos | Armiliustrijus | Bakchanalijos | Brumalijos | Kaprotinijos | Karmentalijos | Kerealiijos | Konsualijos | Divalijos | Epulum Jovis | Ekvirijos | Feralijos | Lemūrijos | Floralijos | Fordicidijos | Furinalijos | Larentalijos | Liberalijos | Lukarijos | Ludi Romani | Luperkalijos | Matronalijos | Meditrinalijos | Merkuralijos | Neptūnalijos | Opikonsivijos | Parentalijos | Parilijos | Kvinkvatrijos | Kvirinalijos | Robigalijos | Saturnalijos | Šimtametės žaidynės | Sementivos | Septimontijus | Tubiliustrijus | Veneralijos | Vinalijos | Volturnalijos | Vulkanalijos