Mentalizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mentalizmas – iliuzijos meno šaka, kurios atstovų, vadinamų mentalistais, pagrindinis tikslas yra naudojantis savo ypatingai išlavintais gebėjimais sukurti valdymo mintimis iliuziją. Mentalizmo pasirodymo metu žiūrovams demonstruojami minčių skaitymo, pranašavimo, aiškiaregystės, telekinezės, žmogaus minčių valdymo bei manipuliavimo triukai.

Istorija ir žymiausi mentalistai[taisyti | redaguoti kodą]

Mentalizmo ištakos siekia seniausius laikus, kai tai nebuvo traktuojama kaip meno šaka. Įrašų apie žynius bei aiškiaregius randama dar Biblijos Senajame Testamente ir Senovės Graikijos raštuose – tuo metu tai buvo laikoma antgamtinių galių apraiškomis. Tačiau oficialiai mentalizmo pradininku laikomas italų diplomatas bei magas Girolamo Scoto[1] (XVI a. pabaiga). Kai kurie jo praktikuoti mentalizmo triukai vis dar atlikinėjami šių dienų mentalistų. G. Scoto taip pat yra pirmasis žinomas magas įamžintas portrete.

Mentalizmas kaip pramoga pradėtas traktuoti XVIII a. italų mentalisto Joseph Pinetti[2] (1750–1800), kuris buvo pirmasis perkėlęs pasirodymus iš miesto gatvių į teatro sales. Tai šiai iliuzijos meno šakai suteikė solidumo ir prabangos įspūdį, kuris neblėsta iki šių dienų.

XX a. pradžioje mentalizmas buvo pradėtas populiarinti per radiją bei televiziją – amerikietis Joseph Dunninger (1892–1975) buvo pirmasis mentalistas pritaikęs savo pasirodymus televizijos formatui. „The Dunninger Show“ (1955 m.) buvo viena pirmųjų televizijos laidų apie mentalizmą.

Prie mentalizmo meno vytymosi nepaprastai daug prisidėjo amerikiečių mentalistas Theodore Annemann[3] (1907–1942), kuris rašė knygas bei žurnalus šia tematika. Daug T. Annemnann aprašytų iliuzijos meno subtilybių bei triukų naudojami ir šių dienų mentalistų.

Vienu žymiausių šiandieninių mentalistų laikomas David Berglas[4]. Tituluojamas „vienu geriausių gyvenančių magų“ D. Berglas žinomas ne vien dėl begalės stulbinančių triukų, tokių kaip cigaretės rūkymas po vandeniu, įvarios „Rusiškos ruletės“ variacijos ar pulso sustabdymas – vienas žymiausių mentalisto pasiekimas yra „Šventuoju Graliu“ kortų magijoje tituluojamas triukas „The Berglas Effect“, taip pat žinomas kaip „Any Card At Any Number“. 1999 m. D. Berglas įkūrė magijos meno skatinimo fondą, kurio dėka pradėjo populiarėti magijos meno mokymasis.

Visuomenės požiūrį į šiuolaikinį mentalizmą visiškai pakeitė britų mentalistas, hipnotizuotojas, paranormalių reiškinių skeptikas Derren Brown. Įpatingai populiariu D. Brown tapo po savo fenomenalių minčių skaitymo pasirodymų, o taip pat kardinaliai keitė susiformavusią nuomonę apie mentalizmo meną, pasirodymuose pridėdamas daug šou elementų, dinamikos, žaismingumo – Derren Brown dėka mentalizmas tapo tokiu, kokį jį matome šiandieną.

Mentalizmo naudojimas politiniais tikslais[taisyti | redaguoti kodą]

Mentalizmo triukų naudojimas fiksuojamas ne tik pramogų pasaulyje – pasąmonės kontrolė taip pat buvo naudojama siekiant paveikti žmones asmeniniais ar politiniais tikslais. Vienas garsiausių pavyzdžių yra laikomas austrų kilmės mentalistas, hipnotizuotojas, astrologas Erik Jan Hanussen (1889–1933). 1932 m. mentalistas vedė privačias pamokas Adolfui Hitleriui ir mokė jį masinės hipnozės subtilybių. Panašaus pobūdžio santykius su Josifu Stalinu palaikė lenkų psichologas ir telepatas Wolf Messing[5] (1899–1974) – jis užsiėmė KGB pareigūnų apmokymais. Paslaptingomis istorijomis taip pat apipintas rusų mistikas Grigorijus Rasputinas[6] (1872–1916) – pasitelkęs savo išlavintais gebėjimais (sakoma, kad hipnozės būdu), daugiau nei dešimtmetį G. Rasputinas turėjo daug įtakos caro šeimai bei valstybės reikalams.

Mentalizmas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje mentalizmo menas – nauja ir tik pradėjusi populiarėti meno šaka. Pirmasis pradėjęs populiarinti mentalizmą Lietuvoje yra kaunietis Nicholas Kin. Baltijos šalių rekordininkas, tarptautinių konkursų laureatas, mentalisto Urio Gelerio ir iliuzionisto Criss Angel organizuoto grandiozinio Ukrainos TV projekto „Phenomenon“ publikos numylėtinis Nicholas Kin laikomas vienu perspektyviausių ne tik Lietuvos, bet ir savo kartos mentalistų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]