Medžioklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Medžioklis (lenk. łowczy, lot. venator) – vienas iš žemesniųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų. Lenkijos karalystės pareigūnų hierarchijoje buvo dešimtas, Lietuvos – aštuonioliktas.

Įgaliojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Medžioklis organizuodavo karaliaus ar Didžiojo kunigaikščio medžiokles, prižiūrėdavo medžioklės plotus, saugojo karališkasias girias ir miškus, kad juose niekas kitas nemedžiotų. Palaipsniui tiesiogines pareigas perėmė pamedžioklis, o medžioklis tapo titulinėmis garbės pareigomis.

Be žemietijos medžioklės pareigūnų valstybėje dar buvo ir dvaro medžiokliai, jau nuo seno garbės pareigūnai – Karūnos didysis medžioklis ir Lietuvos didysis medžioklis.

Kiti straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]