Meškėnų liepa

54°32′54″š. pl. 23°27′53″r. ilg. / 54.548442°š. pl. 23.464798°r. ilg. / 54.548442; 23.464798

Meškėnų liepa
2018 m. gegužę
Vieta	Meškėnai, Marijampolės savivaldybė
Rūšis	mažalapė liepa
Aukštis	11,7 m
Lajos aukštis	11 m
Amžius	>300 m.
Apimtis (1,3 m aukštyje)	6,07 m

Meškėnų liepa – valstybės saugoma išskirtinio amžiaus ir išvaizdos liepa, auganti Marijampolės savivaldybėje, Meškėnų kaimo ribose, šalia kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė , maždaug pusiaukelėje tarp Marijampolės ir Igliškėlių. Įspūdingos formos medis auga kelio vakarinėje pusėje, privačios sodybos sklypo kampe, netoli rodyklės į Kuktų kaimą. Prie medžio pastatyta informacinė lentelė.

Senąją Meškėnų liepą paskutinį kartą 2017 m. tvarkė Lietuvos arboristikos centras: apgenėjo šakas, kurios siekėsi su žeme, metaliniais lynais sutvirtino suskilusias drevėto kamieno dalis. Spėjama, kad liepos amžius gali būti virš 300 metų. Viršūnė nulaužta vėtrų, tačiau medis gyvybingas, vasarą pasidengiantis vešliu lapijos kupolu. Dabartinis aukštis siekia apie 12 m, kamieno apimtis 1,30 m aukštyje viršija 6 m.

Meškėnų liepa buvo nominuota 2017-ųjų metų Lietuvos metų medžio konkurse.^[1]

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. D1-792 liepa pripažinta nauju valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meškėnų liepa auga buvusio Javaravo dvaro teritorijoje. Dvaro pavadinimas siejamas su jovarais, kuriais buvo apaugusios gretimo Valčiuvos upelio pakrantės. Liepa stūkso buvusios dvarvietės senosios alėjos vietoje. Pasak istoriko Benjamino Mašalaičio, Javaravo dvaro atsiradimo data nežinoma. Tikėtina jis įkurtas 1795–1807 m. laikotarpyje. Trečdalis dvaro gyventojų buvo kolonizatoriai vokiečiai.

Paskutiniuoju dvarininku buvo baronas generolas Georgijus Ramzajus, minimas 1903 ir 1909 m. inventoriaus apyrašuose. Dvare stovėjo tik mediniai statiniai, gyveno nedidelis skaičius – iki 124 - gyventojų, todėl dvaras nebuvo ekonomiškai stiprus.

Legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Igliškėlių apylinkės gyventojai prisimena čia buvus sunkius baudžiavos laikus, nes valdė žiaurumu garsėjęs dvarponis. Jis neva negalėdavęs ramiai užmigti nepasiklausęs kankinamų baudžiauninkų riksmo. Teigiama, kad baudžiauninkai būdavo plakami būtent prie šios liepos. Jų rankos būdavo pririšamos prie apatinių liepos šakų, kad nereikėtų plakamojo laikyti ir šis nepaspruktų. Tai panašu į tiesą, kadangi apatinės liepos šakos yra pirmapradės, kerojančios gana žemai, todėl buvusios patogios kankinimo procedūroms atlikti.