Mečislovas Leškys-Leškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mečislovas Leškys-Leškevičius (1911 m. rugpjūčio 21 d. – 1959 m. vasario 2 d. Omahoje, NE, JAV) – pianistas, muzikos mokytojas, vargonininkas ir chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Mykolas Leškevičius buvo smuikininkas ir griežė Valstybės teatre, motina Bronė Leškienė pianistė. Todėl pirmieji Mečislovo muzikos mokytojai buvo tėvai. Paūgėjęs lankė Kauno gimnaziją, vėliau – Kauno konservatoriją, kur studijavo fortepijoną. Studijuodamas fortepijonu skambino nebyliuose filmuose, taip pat griežė vargonais ir akordeonu. Turėjo labai gerą muzikinę klausą ir atmintį.

Baigęs konservatoriją, mokytojavo Kaune, Žagarėje ir Kaišiadoryse. Jo vadovaujamas Žagarės gimnazijos choras mokyklų chorų varžybose laimėjo I-ą vietą. Vokiečių okupacijos metais dirbdamas Vilniaus filharmonijos atkurtame dainų ir šokių ansamblyje su G. Velička pastatė montažą „Šienapjūtė“, gastroliavo po Lietuvos miestus ir miestelius.

1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją ir apsistojo Augsburge. Čia mokytojavo Augsburgo lietuvių gimnazijoje ir vadovavo chorui, o perkeltas į tremtinių kuopą dirbo sunkvežimio vairuotoju, vėliau – koncertmeisteriu amerikiečių karininkų klube.

1949 m. žiemą atvyko į JAV, apsigyveno Omahoje ir iki mirties vargonininkavo bei vadovavo chorui Šv. Antano lietuvių parapijoje. Taip pat vadovavo ir Omahos lietuvių chorui „Rambynas“. 1951 m. šis choras susijungė su tautinių šokių grupe ir pasivadino ansambliu.

Su chorais rengė koncertus, statė muzikinius veikalus, dainavo 1950 m. Omahos miesto įkūrimo 100-mečio jubiliejaus iškilmėse, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, 1956 m. I JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje. Išaugino du sūnus: Gediminą ir Algirdą, kurie baigė aukštuosius mokslus ir gyvena Vakarų Amerikoje, dalyvauja lietuvių kultūrinėje veikloje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.