Čorčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Čorčiai (isp. Ch'orti) - Mezoamerikos indėnų tauta istoriniame Centroamerikos regione, dabartiniame San Salvadore ir Hondūre. Jos kalba (čorčių kalba) priskiriama prie majų kalbų. Tai toliausiai į pietryčius nutolusi majų tauta.

Dabar čorčių priskaičiuojama apie 51,000.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Payaqui
Reino payaqui.PNG
Pajaki valstybė Salvadoro žemėlapyje
Vieta: Salvadoras, Hondūras
Tipas: Centroamerikos valstybė
Istorija
Laikotarpis: Poklasikinis

Į dabartines gyvenamas vietas čorčiai tikriausiai atsikėlė po X a., žlugus klasikiniams Majų miestams. XI a. jie konsolidavosi į valstybę, žinomą Pajaki (Payaqui) vardu.

Ši valstybė nuo XIII a. patyrė stiprią įtaką iš pietų, t. y. iš Kuskatlano valstybės. Manoma, kad Pajaki valstybės gyventojų dauguma kalbėjo savotišku majų ir pipilių kalbų mišiniu (vad. alajuilak).

Nuo X a. visoje lenkų teritorijoje buvo sukurta daug miestų, kuriuos vienijo bendra kultūra ir valdančioji dinastija. XIV a. pradžioje dvi valdančios giminės susuvienijo tarpusavyje.

1530 m. konkistadorai Hernando de Chavez ir Juan Perez Dardo užpuolė Pajaki karalystę. Tuo metu ją valdė valdovas Copan Calel, kuris parodė pasipriešinimą, tačiau jo valstybė buvo nukariauta ir ilgainiui padalinta tarp Salvadoro ir Hondūro valstybių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Centroamerikos tautos ir valstybės Centroamerika-orn.png
Iskintepekė | Kuskatlanas (Pipiliai) | Pajaki (Čorčiai) | Nachočanas (Lenkai) | Subtiabai | Nikarao (Nikiranai) | Nikoja (Čorotegai)