Luizianos teritorija
| Luizianos teritorija Territory of Louisiana | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| |||
| Administracinis centras | Sent Luisas | |||
| Oficialios kalbos | anglų | |||
| Gyventojų | 20 845 (1810 m.) | |||
.svg){kind=small}
Luizianos teritorija (angl. Territory of Louisiana, Louisiana Territory) – organizuota inkorporuota Jungtinių Amerikos Valstijų teritorija, gyvavusi 1805–1812 metais. Administracinis centras – Sent Luisas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1803 m. amerikiečiai iš prancūzų perpirko šių valdą Didžiosiose lygumose Luizianą. 1804 m. kovo 26 d. JAV kongresas įsigytas žemes padalino ties 33 ° šiaurės platuma, šiauriau įsteigdami Luizianos teritoriją, piečiau – Orleano teritoriją.[1] Rytinė teritorijos riba ėjo Misisipės upe, o šiaurinė ir vakarinė ribos liko gana neapibrėžtos (su britų Ruperto žeme riba nustatyta 1818 m., o su ispanų Naujosios Ispanijos vicekaralyste – 1819 m.).
Teritorijos gubernatorių pareigas ėjo Džeimsas Vilkinsonas (1805–1807 m.), Merivetris Liuisas (1807–1809 m.) ir Bendžaminas Hauardas (1810–1812 m.), tačiau įtakingiausiais veikėjais buvo indėnų agentas Viljamas Klarkas ir sekretorius Frederikas Beitsas, dažnai faktiškai ėjęs vykdančiojo gubernatoriaus pareigas.[1]
Luizianos teritorijoje prasidėjo sparti baltųjų kolonizacija į dabartines Misūrio valstijos žemes. 1810 m. Luizianos teritorijoje surašyti 20 845 amerikiečių (iš jų 3011 vergų). Teritorijoje gausiai tebegyveno indėnai: sakai ir foksai į šiaurę nuo Misisipės, oseidžai – prie Misūrio upės ir Arkanzaso upės dab. Oklahomoje, kuapai – prie Arkanzaso žiočių. Delavarai ir šoniai pasitraukė link Sent Žirardo ir Niu Madrido žemių vėliau, panašiu metu migravo ir čerokiai.[1]
Faktinė Luizianos teritorijos kontrolė apėmė ~150 km ruožą į vakarus nuo Misisipės, o toliau tęsėsi indėnų valdos. 1804–1806 m. Luiso ir Klarko ekspedicija bei 1806–1807 m. Zebulono Paiko ekspedicija leido amerikiečiams plačiau ištyrinėti įsigytas žemes.[1]
1812 m. Luizianos teritorija pervadinta į Misūrio teritoriją vengiant painiavos, nes Orleano teritorijai suteiktus valstijos statusą ji gavo Luizianos pavadinimą.[1]
Apygardos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1810 m. buvo 6 apygardos:[2]
- Sent Luiso apygarda (5667 gyv.)
- Sent Ženevjevo apygarda (4620)
- Keip Džirardo apygarda (3888)
- Sent Čarlzo apygarda (3505)
- Niu Madrido apygarda (2103)
- Arkanzaso apygarda (1062)