Liberijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liberijos geografija

Liberijos geografijaLiberijos, valstybės Vakarų Afrikoje, Atlanto vandenyno pakrantėje, geografija.

Geografinė padėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Liberija šiaurės vakaruose ribojasi su Siera Leone (sienos ilgis 306 km), šiaurėje su Gvinėja (563 km), rytuose su Dramblio Kaulo Krantu (716 km), vakaruose su Atlanto vandenynu, kranto linijos ilgis 579 km. Šalies ilgis 500 km, plotis 180 km, plotas 111 369 km².

Kraštinės koordinatės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png   8° 50′ 00″   Blank-50px.png
11° 32′ 00″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
7° 16′ 00″
  4° 22′ 00″  

3,1 mln. gyventojų (2006 m.). Sostinė – Monrovija (954 500 gyventojų, 2006 m.). Liberija suskirstyta į 15 grafysčių.

Geologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kranto linija mažai vingiuota, tik kai kur suskaidyta upių estuarijų, lagūnų; yra kyšulių – Mounto kyšulys Liberijos šiaurės vakaruose, Mesurado kyšulys ir Palmaso kyšulys pietryčiuose. Pakrantėje – 30–65 km pločio lyguma, kai kur pelkėta. Didžiąją Liberijos dalį užima aukštumos (vidutinis aukštis 200–600 m). Šiaurės rytuose, netoli Gvinėjos sienos, yra Voinjamos kalnai, juose – aukščiausias Liberijoje 1380 m Vutevės kalnas, ir Nimbos kalnai.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas tropinis jūrinis, labai drėgnas. Pakrantėje vidutinė temperatūra 24–27 °C, Liberijos vidurinėje dalyje – 23–28 °C. Kritulių iškrinta nuo 1800 mm (šiaurės rytuose) iki 4000–5000 mm (pakrantėje) per metus. Daugiausia kritulių iškrinta birželį–liepą ir rugsėjį – spalį, sausasis laikotarpis – gruodį–kovą. Dažnos audros, kalnuose pučia harmatanas.

Vandenys[taisyti | redaguoti kodą]

Upių tinklas tankus. Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos, yra krioklių; dauguma teka į Atlanto vandenyną. Didžiausia upės: Sent Džonas, Kavala, Sent Paulas, Cestosas, Lofa, Mano.

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Liberijos tropiniai miškai

Dirvožemiai daugiausia geležaliumžemiai. Liberijos šiaurėje vyrauja molingi geležaliumžemiai ir blizgažemiai, vidurinėje dalyje yra kalkžemių, pietinės dalies lygumose – smėlingų ir molingų geležaliumžemių bei šlynžemių, pakrantėje – pradžiažemių, kai kur druskingi.

Apie 33% Liberijos teritorijos užima visžaliai miškai, auga ostrijos, tikmedžiai, raudonmedžiai, kaučiukmedžiai, kakavmedžiai, kavamedžiai, rafijos. Liberijos šiaurėje – aukštažolė savana, pakrantėje – mangrovės.

Veisiasi beždžionės, mažosios antilopės, mažieji hipopotamai, krokodilai, nuodingosios gyvatės; dar yra afrikinių dramblių, afrikinių buivolų, leopardų. Gausu paukščių, vabzdžių, tarp jų – musių cėcė, maliarinių uodų.

Liberijos rytuose yra vienintelis Liberijoje Šapo nacionalinis parkas, įkurtas 1983 m. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Liberija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 96 psl.
Commons-logo.svg Vikiteka: Liberijos geografija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka