Kongo Demokratinės Respublikos geografija

Kongo Demokratinės Respublikos žemėlapis

Kongo Demokratinės Respublikos geografija – Kongo Demokratinės Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas.

Padėtis

Šalis ribojasi su Kongu (1775 km), Centrine Afrikos Respublika (1747 km), Pietų Sudanu (714 km), Uganda (877 km), Ruanda (221 km), Burundžiu (236 km), Tanzanija (479 km), Zambija (2332 km), Angola (2646 km, iš jų su Kabindos anklavu 225 km). Bendras sausumos sienų ilgis – 11 027 km. Kranto linijos ilgis 37 km. Plotas 2 344 858 km². Tai antra pagal dydį valstybė visoje Afrikoje (po Alžyro) ir didžiausia visame Užsacharyje. Pasaulyje tai 12 šalis pagal užimamą plotą.

Turi nedidelį priėjimą prie Atlanto vandenyno ties Kongo upės žiotimis.

Besiveržiantis Niragongo ugnikalnis

Kongo DR garsėja žaibų gausa. Žaibuota naktis Gomoje

Reljefas

Kongo Demokratinės Respublikos centrą ir vakarus užima Kongo įduba − plokščia, daugiausia pelkėta aliuvinė lyguma. Jos pakraščiai aukštėja terasomis, sudarančiomis 400−1300 m aukščio plynaukštes. Pietuose yra Lundos plynaukštė (iki 1600 m). Rytuose į šalį įeina dalis Rytų Afrikos plokščiakalnio. Rytiniame pasienyje yra Rytų Afrikos lūžių zona: sprūdinės įdubos, apsuptos horstinių kalnų (Ruvenzorio masyvas). Į šiaurę nuo Kyvaus ežero yra vulkaniniai Virungos kalnai (Karisimbio viršūnė, 4507 m) su veikiančiais Niamuragiros ir Niragongo vulkanais. Aukščiausias šalies taškas – Stenlio kalnas Ruvenzorio vulkaniniame masyve (5109 m – viena aukščiausių Afrikos viršūnių).

Šalies pietryčiuose bei Kongo įdubos šiaurėje ir rytuose yra karstinių reljefo formų; netoli Kaminos yra 7 km ilgio Pitanšio karstinis urvas (ilgiausias Kongo Demokratinėje Respublikoje).

Klimatas

Klimatas abipus pusiaujo kontinentinis ekvatorinis, pastoviai drėgnas, pietuose ir šiauriniame pakraštyje − musoninis subekvatorinis. Kritulių ekvatorinėje juostoje 1700−2200 mm, rytiniuose pasienio kalnuose iki 2500 mm, pačioje šalies šiaurėje ir pietuose 1000−1500 mm per metus. Balandžio–gegužės mėnesiais vidutinė oro temperatūra laikosi apie 24–28 °C, liepos–rugpjūčio 22–24 °C. Aukščiausiai temperatūra pakyla iki 35–38 °C, žemiausiai nukrenta iki 8–10 °C. Dažni rūkai (žemesnėse vietovėse 150–200 dienų per metus), audros (100–140 dienų per metus). Šalyje labai dažnai žaibuoja: ypač rytiniuose kalnuose (Kifukos vietovėje užfiksuota 158 žaibo blyksnių į 1 km² per metus).

Kongo protakos ties Kisanganiu

Hidrografija

Kongo upės baseinas užima apie 90 % Kongo Demokratinės Respublikos teritorijos. Visą šalies teritoriją kerta Kongo upė su savo ištakomis Lualaba ir Luvua bei daugybė jos intakų: Aruvimis, Ubangis (su Uele, Mbamu), Lomamis, Lulonga, Rukis, Kasajus (su Kvangu, Kvilu, Kva, Sankuru, Lulua). Pietuose siekia Zambezės baseino pakraštį, rytuose – Nilo aukštupio baseiną. Upės slenkstėtos, yra krioklių (žymiausi – Livingstono kriokliai bei Stenlio kriokliai).

Rytinėse pasienio sprūdinėse įdubose telkšo Alberto, Eduardo, Kivaus, Tanganikos, Mveraus ežerai, Kongo baseine – Mai Ndombės (Leopoldo II) ir Tumbos ežerai. Kongo upės ir jos intakų salpoje driekiasi dideli pelkių bei šlapynių plotai.

Iturio džiunglių plotai

Endeminis šalies gyvūnas – okapija

Krioklys Virungos nacionaliniame parke

Dirvožemiai

Šalyje būdingiausi dirvožemiai – geležaliumžemiai. Kongo įdubos didžiojoje dalyje vyrauja šlynžemiai, yra durpžemių, salpžemių. Šalies rytuose yra blizgažemių, pietuose (Lundos plynaukštėje) – smėlžemių.

Gyvoji gamta

Kongo Demokratinė Respublika – viena miškingiausių Afrikos valstybių. Miškai dengia apie 68 % teritorijos (2018 m.). Ekvatorinėje šalies juostoje auga drėgnieji tropiniai miškai, Kongo įduboje − užliejamieji miškai, pelkės. Pietuose ir šiaurėje − retmiškiai, krūmai ir antrinė aukštažolė savana. Pietiniame Kongo Demokratinės Respublikos pakraštyje ir pietryčiuose – reti atogrąžų miškai.

Kongo džiunglės yra antras pagal dydį pasaulyje atogrąžų miškų masyvas (po Amazonijos) – čia gausu retų, endeminių augalų ir gyvūnų rūšių, savitų ekosistemų. Jas mažiau paveikę miškų kirtimai, nei daugelį kitų džiunglių plotų. Šalyje išskiriami šie ekoregionai: Vidurio Kongo žemumų miškai, Rytų Kongo pelkiniai miškai, šiaurės rytų Kongo žemumų miškai, vakarų Kongo pelkiniai miškai, šiaurės vakarų Kongo žemumų miškai, vakarų Kongo savanų ir retmiškių mozaika, Angolos miombo retmiškiai, Zambezės vidurupio miombo retmiškiai, šiaurės Kongo savanų ir retmiškių mozaika, Alberto lūžio kalnų miškai bei ypač savita augalija pasižymintys Ruvenzorio–Virungos kalnų žolynai.

Šalyje veisiasi įvairios antilopės, buivolai, drambliai, raganosiai, zebrai, žirafos, okapijos, liūtai, leopardai, gepardai, šakalai, hienos. Miškuose daug beždžionių (tarp jų retos gorilos), gyvačių, pelkėse − hipopotamų. Paplitusi musė cėcė, maliariniai uodai.

Gamtosauga

Saugomos teritorijos užima ~13,8 % Kongo DR teritorijos (2020 m.). Šalyje įsteigti 9 nacionaliniai parkai, iš kurių Salongos, Virungos, Kahuzi-Bjegos ir Garambos įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat tarp didžiausių parkų yra Upembos, Maiko. Taip pat yra laukinės gamtos rezervatų (Okapijų rezervatas – pasaulio paveldas), biosferos, medžioklės, mokslinių tyrimų rezervatų, draustinių. Tumbos–Ngirio–Maindombės šlapynė yra didžiausias Ramsaro konvencijos saugomas objektas.

Pagrindinės ekologinės problemos – miškų kirtimas, brakonieriavimas, dirvožemio erozija, vietomis gyventojų perteklius, kalnakasybos sukelta tarša.