Libano kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Libano kultūraLibano, valstybės Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje kultūra.

Leidyba[taisyti | redaguoti kodą]

Per metus Libane išleidžiama apie 300 pavadinimų knygų. Didžiausia ir seniausia leidykla – „Dar al Mačrek SARL“ įkurta 1848 m., leidžia religinės, mokslo, meno, istorinės, grožinės literatūros knygas. Kitos svarbesnės leidyklos: „Dar al Kitab al Lubnani“, „World Book Publishing“ (abi įkurtos 1929 m.), „Dar al Kašaf“ įkurta 1930 m.), „Librairie du Liban Publishers“ įkurta 1944 m.); visos Beirute.

Žiniasklaida[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1877 m. eina seniausias periodinis leidinys – dienraštis „Lisan ul Hal“ (2005 m. tiražas 33 000 egzempliorių). 2006 m. ėjo apie 100 periodinių leidinių, tarp jų 35 dienraščiai, 25 savaitraščiai.

Svarbiausi dienraščiai
  • „Al Bairak“, nuo [[1913, 10 000 egz.
  • „Aztag“, nuo 1927 m., armėnų kalba, 6500 egz.
  • „An Nahar“, nuo 1933 m., 50 000 egz.
  • „Al Almal“, nuo 1939 m., 35 000 egz.
  • „L'Orient–Le Jour“, nuo 1942 m., prancūzų kalba, 23 000 egz.
  • „Ad Dunja“, nuo 1943 m., politikos, 25 000 egz.
  • „Al Hajat“, nuo 1946 m., 197 000 egz.
  • „Sada Lubnan“, nuo 1951 m., 25 000 egz.
  • „Daily Star“, nuo 1952 m., anglų kalba, 10 500 egz.
  • „Al Anvar“, nuo 1959 m., 15 000 egz.; turi sekmadienio priedą „Al Anvar Supplement“, 90 000 egz.
  • „As Safir“, nuo 1974 m., 50 000 egz.
Savaitraščiai
  • „Al Džumhur“, nuo 1936 m., universalus, 45 000 egz.
  • „Al Usbu al Arabi“, nuo 1959 m., universalus, 88 000 egz.
  • „Al Hurrija“, nuo 1960 m., Palestinos išlaisvinimo demokratinio fronto, 30 000 egz.
  • „Al Alam al Lubnani“, nuo 1964 m., politikos, ekonomikos, visuomenės, arabų, anglų, ispanų, prancūzų kalbomis, 45 000 egz.
Žurnalai
  • „Revue du Liban“, nuo 1928 m., 22 000 egz.
  • „Le Commerce du Levant“, nuo 1929 m., prekybos ir finansų, prancūzų kalba, 15 000 egz.
  • „Tabibok“, nuo 1956 m., medicinos, mokslo, visuomenės, 90 000]] m. egz.

Elektroninė žiniasklaida[taisyti | redaguoti kodą]

Radijas veikia nuo 1937 m., televizijos – nuo 1959 m. Nacionalinis radijas „Radio Liban“ įkurtas 1937 m., laidas transliuoja arabų kalba, užsieniui – portugalų, armėnų, arabų, ispanų, prancūzų, anglų kalbomis.

Nacionalinės televizijos „Lebanese Broadcasting Corporation“ (LBC), „Sat Ltd“ įkurtos 1985 m., laidas transliuoja arabų, prancūzų, anglų kalbomis. Yra privačių televizijos bendrovių.

Beirute veikia naujienų agentūra „National News Agency“ (NNA). [1]

Kiti straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vytas Urbonas. Libano kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 92 psl.