Levenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Levenas
ol. Leuven, pranc. Louvain
   Wapen van Leuven.svg      Flag of Leuven.svg   
Leuven Stadhuis.jpg
Miesto rotušė

Levenas
50°53′00″N 4°42′00″E / 50.883333°N 4.7°E / 50.883333; 4.7 (Levenas)Koordinatės: 50°53′00″N 4°42′00″E / 50.883333°N 4.7°E / 50.883333; 4.7 (Levenas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Belgijos vėliava Belgija
Regionas: Flandrijos regionas Flandrijos regionas
Provincija: Flamandų Brabanto provincija
Įkūrimo data: 891
Gyventojų (2006): 90 706
Commons-logo.svg Vikiteka: LevenasVikiteka
Kirčiavimas: Lèvenas (pr. Luvènas)

Levenas – miestas vidurio Belgijoje, 30 km į rytus nuo Briuselio; Flamandų Brabanto provincijos centras. Nuo seno garsėja universitetu. Stovi didelė rotušė (XV a. vėlyvoji gotika), Šv. Petro bažnyčia (XV a.), kunigaikščių pilis.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Levenas įsikūręs prie Dijlės upės. Upių uostas; kanalas jungia jį su Šeldės upe.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Antikos laikais Leveno vietoje buvo romėnų gyvenvietė prie prekybinio kelio iš Romos į Tryrą. Pirmąkart minimas 891 m., kai Šventosios Romos imperijos imperatorius Arnulfas prie Leveno sumušė vikingus. 11901383 m. Brabanto kunigaikštės sostinė, vienas svarbiausių lino bei vilnos audimo ir prekybos centrų. Po 1382 m. nesėkmingo miestiečių sukilimo daug audėjų pabėgo į Olandiją ir Angliją. Miesto plėtrai postūmį suteikė 1425 m. įkurtas Leveno universitetas. XVIII a. Leveno suklestėjo dėl alaus gamybos plėtros – plėtėsi 1366 m. įsteigta alaus darykla. XX a. ji tapo viena didžiausių alaus gamybos kompanijų pasaulyje; nuo 2008 m. vadinama Anheuser-Busch InBev. Ūkio raidą paspartino 1825 m. baigtas kasti Leveno–Antverpeno kanalas. Per I ir II pasaulinius karus miestas labai apgriautas, 1914 m. ir 1940 m. sudegė viena didžiausių pasaulyje Leveno universiteto biblioteka, vėliau atstatyta. [1]

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Universiteto bilbioteka
  • Šv. Petro bažnyčia, pastatyta XI a., vėliau sugriauta, 14101541 m. atstatyta gotikos stiliumi, architektas S. van Vorstas, J. Keldermansas II, M. de Lajensas, apgriauta per I ir II pasaulinius karus.
  • Kviintenskerk, XIII a. pradžioje
  • Šv. Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1230 m.
  • Gotikinė Dievo Motinos bažnyčia, pastatyta XIII a.XIV a.
  • Barokinė Šv. Mykolo bažnyčia, pastatyta 1666 m., architektas V. Hesius.
  • Bėginių vienuolynas, pastatytas XVI a.XVII a., nuo 1962 m. priklauso universitetui; su gotikine bažnyčia, pastatyta 1305 m.
  • Gotikinė Audinių halė, pastatyta 13171945 m.
  • Rotušė, pastatyta 14391469 m., architektas M. de Lajensas, 1841 m. restauruota.
  • Leveno katalikiškasis universitetas, universiteto biblioteka.
  • Miesto muziejus, daugiausia flamandų tapyba, XV a.XVI a. Brabanto skulptūros
  • Alaus muziejus.
  • Sakralinio meno muziejus.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Išplėtota maisto (alaus, malimo, pieno), chemijos (mineralinių trąšų, dažų), tekstilės, odos ir avalynės pramonė, mašinų gamyba. Varpų liejykla. Turizmas.

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

Leveno universitete mokėsi žymūs lietuviai Abraomas Kulvietis, Antanas Baranauskas, Pranas Kuraitis.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Levenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 48 psl.