Legnicos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Legnicos mūšis
Priklauso: Mongolų invazija į Europą
Bitwa pod Legnicą.jpg
Legnicos mūšis XVII a. Matthäus Merian paveiksle
Data: 1241 m. balandžio 9 d.
Vieta: netoli dab. Legnicos, Lenkija
Rezultatas: Mongolų pergalė
Kariaujančios pusės
Lenkijos kunigaikštystės
Maltos ordinas
Tamplierių ordinas
Šv. Romos Imperija
Mongolų imperija
Vadovai
Henrikas II Pamaldusis Baidaras
Kadanas
Orda Chanas
Karinė jėga
Nežinoma, skirtingi šaltiniai nurodo nuo 2000[1] iki 25 000[2] karių 8000–20000 karių (ne daugiau dviejų tumenų[2])
Nuostoliai
Nežinomi, skirtingi šaltiniai nurodo labai skirtingus nežinomi

Legnicos mūšis (lenk. Bitwa pod Legnicą, vok. Schlacht von Liegnitz), dar vadinamas Valštato mūšiu (vok. Schlacht bei Wahlstatt) buvo 1241 metų balandžio 9 dieną įvykęs mūšis netoli Legnicos miesto (Lenkija), kuriame jungtinės lenkų ir vokiečių pajėgos, palaikomos popiežiaus atsiųstų riterių ordinų, bandė sustabdyti mongolų invaziją į Europą.

Tradiciškai šį mūšį istorikai laikė Pyro pergale europiečiams, kurie nors ir laimėjo, tačiau patyrė didžiulius nuostolius, žuvo ir kautynėms vadovavęs Lenkijos kunigaikštis Henrikas II PamaldusisSilezijos. Šiuo metu manoma, kad sąjungininkai patyrė triuškinantį pralaimėjimą.

Po Legnicos mūšio dalis mongolų kariuomenės liko plėšti Lenkijos, dalis prisijungė prie pagrindinių pajėgų Vengrijoje.

Nuorodos ir šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.allempires.com/article/index.php?q=battle_liegnitz
  2. 2,0 2,1 Chambers, J. The Devil's Horsemen: The Mongol Invasion of Europe. NY, 1979

Vikiteka