Lapių sąvartynas
54°58′26″š. pl. 24°00′33″r. ilg. / 54.973751°š. pl. 24.009036°r. ilg.
Lapių sąvartynas – regioninis sąvartynas Kauno rajono savivaldybėje, Lepšiškių kaime. Sąvartynas 20 km nutolęs nuo Kauno miesto centro, 3 km į pietvakarius nuo Lapių miestelio, 0,8 km į šiaurę nuo Didžiųjų Lapių kaimo, 0,6 km į rytus nuo sodų bendrijos. Sąvartyno teritorija pietų ir vakarų kryptimi ribojasi su mišku, teritorijos šiaurinėje ir rytinėje dalyje yra ariamos žemės.
Lapių sąvartynas įkurtas 1973 m. Jo teritorija užima 37,4 ha plotą.[1] Per eilę metų sąvartynas tapo didžiausiu dirbtiniu kalnu Lietuvoje ir yra iškilęs virš jūros lygio 126 m. Prieš šią vietą paskiriant miestiečių buitinėms atliekoms, čia buvo tankų ir šarvuočių poligonas. Buvo didžiulė dauba, kuri ilgainiui virto didžiausiu kalnu.[2] Hidromonitoringo (stebėsenos) metu nustatyta, kad labai užteršti požeminiai vandenys. Šiuo metu veikia filtrato valymo įrengimai pačiame sąvartyne arba, alternatyviai, filtratas vežamas į Kauno vandenvalą. Per parą išskiria 80-100 m³ filtrato. Įrenginių pajėgumas yra apie 90 m³/parą, valoma mechaniškai ir biologiškai. Nuo 1996 m. filtratas yra recirkuliuojamas. Sąvartos viduje temperatūra siekia 45-50 C.
Lapių regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamos Kauno miesto ir Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių ir Kėdainių rajonų mišrios komunalinės atliekos. Sąvartyną eksploatuoja UAB „Kauno švara“. Atliekos (komunalinės, statybos ir griovimo atliekos, statybinės medžiagos, turinčios asbesto ir kitos atliekos, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 1988, Nr. 61-1726) 27 punkte pateiktą pavojingų atliekų apibrėžimą) į sąvartyną priimamos pagal sudarytą atliekų tvarkymo sutartį. Iš šiukšlių kalnų išgaunamos biodujos, kurios paklota trasa pasiekia Domeikavą ir šildo buvusios MIS (Mašinų išbandymo stoties gyvenvietės) gyventojus.
Rekonstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2009 m. sąvartynas rekonstruotas, laikantis ES ir Lietuvos sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių reikalavimų. Statybos laikotarpiu Lapių sąvartyno veikla nebuvo nutraukta, atliekos nuolatos buvo talpinamos sąvartyne. Atlikti pagrindiniai darbai: rekultivuoti senesni atliekų kaupai, įrengtas naujas kaupimo laukas (apie 8,8 ha), pastatyti administracinis bei buitinis pastatai, sumontuotos naujos automobilinės svarstyklės bei pastatyta automobilių ratų plovykla, įrengti priešgaisriniai rezervuarai, gruntinio vandens pažeminimo sistema, pastatytos naftos gaudyklės, pakloti inžineriniai tinklai (elektros ir apšvietimo tinklai, video stebėjimas, lietaus ir buitinių nuotekų, vandentiekio tinklai). Taip pat įrengti sąvartyno vidiniai keliai ir aikštelės, apželdinta bei aptverta sąvartyno teritorija.
Sąvartyną apjuosus tvoromis, nebeliko vadinamųjų „sąvartyno gyventojų“. Tiems žmonėms liko galimybė tęsti savo darbą – tik jau civilizuotai. Jie dabar organizuotai atvežami į sąvartyną, aprengti ryškiomis liemenėmis toliau dirba – rūšiuoja metalą, stiklą, popierių ir pristato į specialius taškus, kuriuose jiems išmokami pinigai.
Draustinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eksploatuojamo Lapių sąvartyno teritorija paskelbta geomorfologiniu draustiniu. Skandalingas faktas iškilo viešumon tik po vienuolikos metų, kai Kauno miesto ir Aplinkos ministerijos vadovams nepavyko rasti bendros kalbos dėl moderniausio Lietuvoje sąvartyno ateities. Aplinkos ministerija 1992 m. Lapėse įsteigė draustinį, nors nuo 1973-iųjų šioje teritorijoje kaupiamos buitinės atliekos.[3]
Sąvartyno duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Atidarytas – 1973 m.
- Rekonstruotas – 2009 m.
- Užimamas plotas – 37,4 ha
- Metinė deponuojamų atliekų apimtis – apie 0,12 mln. t
- Bendras atliekų kaupo aukštis – 30 ir daugiau metrų
- Temperatūra sąvartos viduje – 45-50C
- Filtrato išskyrimas – 80-100 m³/parą