Sąvartynų dujos
Sąvartyno dujos – dujos susikaupiančios sąvartynuose. Sąvartyno dujos gaminasi dėl cheminių reakcijų ir mikroorganizmų veiklos ir įvairios kilmės atliekų. Dėl pastovios sąvartyno dujų gamybos, sąvartyno viduje auga temperatūra ir kyla slėgis, todėl sąvartyno dujos išsiveržia į atmosferą.
Sąvartyno dujų sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Sąvartyno biodujų sudėtis[1] | |
|---|---|
| Metanas, CH4 | 54 |
| Anglies dioksidas, CO2 | 42 |
| Deguonis, O2 | 0.8 |
| Fluoras, Fluorinti organiniai junginiai (pav., Freonas) | 5 mg/m³ |
| Chloras, Chlorinti organinia junginiai | 22 mg/m³ |
| Sieros vandenilis, H2S | 88 mg/m³ |
Be šių pagrindinių komponentų yra ir kitų, vienokio ar kitokio kenksmingumo laipsnio junginių.
Saugumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dėl sąvartyno dujų išsiskyrimo ir jų sudėties paprastai vykdomas sąvartyno dujų monitoringas, kuris leidžia kontroliuoti neigiamus sąvartyno dujų išsiskyrimo ar migracijos atvejus. Be to, kadangi sąvartyno dujose yra daug metano, dideliuose sąvartynuose įrenginėjamos sąvartyno dujų šalinimo sistemos. Tam tikslui panaudojami drenažiniai sluoksniai, drenos ar gręžiniai ir sumontuojama dujų deginimo įranga.
Sąvartyno dujų panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kai ekonomiškai apsimoka sąvartyno dujos deginamos ir naudojamos elektros ir šilumos energijai gaminti. Kadangi išgaunami trys skirtingi sąvartynų dujų tipai (minimaliai išvalytos, vidutiniškai išvalytos ir aukšto išvalymo dujos) tai ir jų panaudojimo galimybės skiriasi.[2] Minimalaus išvalymo dujos gali būti naudojamos energijos išgavimui, bet jos reikalauja specialių korozijai atsparių įrenginių. Vidutiniško išvalymo sąvartynų dujos naudojamos elektros ir šilumos gamybos, autotransporto kurui. Aukšto išvalymo sąvartyno dujos tinkamos kurui, chemijos pramonėje ir tiekimui į bendrąjį gamtinių dujų tinklą.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugumoje Lietuvos sąvartynų išgaunamos dujos, kurios yra verčiamos į elektros energiją ir parduodamos elektros tinklams arba sudeginamos fakele. Kai kuriais atvejais iš sąvartynų dujų gaminama ir šilumos energija.[3] Kairių miestelyje šiluma tiekiama deginant Kairių sąvartyno dujas. Panevėžyje Dvarininkų sąvartyno dujos verčiamos elektros energija. 2008 m. Kaune atidaryta rekonstruota katilinė, kuri šilumą gamina naudodama biodujas iš Lapių sąvartyno, o pagaminta šiluma aprūpina Domeikavos miestelį. Bendra elektrinės galia siekia 1200 kW, šiluminė – 1504kW. 2013 m. sausį atidaryta Vievio kogeneracinė jėgainė, kuri elektrą ir šilumą išgauna degindama dujas iš Kazokiškių sąvartyno.[4] Jėgainės galia 0,8 MW šilumos ir 0,8 MW elektros energijos.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Basic Information on Biogas
- ↑ „SĄVARTYNŲ DUJOS IR JŲ NAUDOJIMAS“ (PDF). Lietuvos energetikos institutas. Suarchyvuotas originalas (pdf) 2015-04-14. Nuoroda tikrinta 2015-04-06.
- ↑ „Kiek Lietuvos miestų šildosi šiukšlynų dujomis?“. Grynas.lt. 2013-02-07. Nuoroda tikrinta 2015-04-06.
- ↑ „Galingesne tapusi Vievio biodujų elektrinė toliau mažins šilumos kainas gyventojams“. Modus group. Suarchyvuotas originalas 2015-04-11. Nuoroda tikrinta 2015-04-06.