Kurušas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kurušas
1688 – 1843
36-40P-1336-04-kost.jpg

1 kurušo moneta (maždaug 1920 m.)
Naudojo: Osmanų imperija
Metalas: sidabras
Smulkesnis vnt.: para: 1/40
akčė: 1/120
Nominalai: Banknotai: nebuvo   
Monetos: 1½, 3, 6

Kurušas (osman.turk. غروش, gurûş, iš vok. Groschen) – nuo 2005 iki dabar Turkijos liros 1/100 dalis, iki 1844 m. – Osmanų imperijos piniginis vienetas, nuo 1844 m. iki maždaug 1980 m. - irgi 1/100 liros. Įvairiose Europos kalbose kurušus dažnai vadino piastrais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pradžioje Osmanų imperijoje kurušais vadino sidabrines Europos monetas, pvz., levendalerius vadino asadi-kuruš, reichstalerius - rijal-kuruš.

Kurušas kaip piniginis vienetas[taisyti | redaguoti kodą]

Kurušai buvo įvesti 1688 m. pradžioje, valdant Suleimanui II. Tai buvo didelės sidabrinės monetos, maždaug lygios Prancūzijos ekiu. Kurušą sudarė 40 parų, o kiekviena para buvo lygi 3 akčėms. Kurušai turėjo pakeisti iki tol osmanų naudotas europines monetas.

XVIII a. ir XIX a. pradžioje bloginant monetas kurušo vertė menkėjo, kol galop jis virto bilono moneta, svėrusia mažiau kaip 3 g. Kurušo monetų masė buvo labai įvairi - nuo 26 iki 1,2 g[1].
Pirmųjų turkų kurušų, imtų kaldinti 1687 m., masė buvo 19,24 g, skersmuo 40 mm.[1].
1719 m. masė padidinta iki 26 g[1]
1810 m. kurušo masė sumažinta iki 4,65 g (486 praba, skermuo 28 mm)[1]

XIX a. pradžioje apyvartoje buvo 1 akčės, 1, 5, 10 ir 20 parų, 1, 2 ir 2½ kurušų monetos. Monetoms toliau prastėjant pasirodė ir 30 parų, 1½,5, 3, 5 ir 6 kurušų monetos. Prieš pinigų sistemos reformą monetų rinkinį sudarė biloninės 1, 10 ir 20 parų bei sidabrinės 1½, 3 ir 6 kurušų monetos.

Kurušas kaip liros dalis[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinė Turkijos 50 kurušų moneta
Dabartinės Turkijos kurušų monetos

1844 m. Turkijoje buvo įvesta auksinė lira, kurios 1/100 dalis buvo vadinama kurušu. 1900 m. kurušo monetos masė teliko 1,202 g[2] Po 1916 m. reformos nustatyta, kad auksiniame kuruše yra 0,066147 g aukso. Sidabrinės 20 kurušų monetos masė buvo 19,965 g, 830 prabos.[1]. Toks kurušas apyvartoje išbuvo iki maždaug 1980 m., kuomet jis pasidarė beprasmis dėl ryškios infliacijos.

Po 2005 m. sausio 1 d. Turkijos pinigų sistemos reformos, kurušu imta vadinti 1/100 naujosios liros dalį. Dabar kaldinamos 1, 5, 10, 25 ir 50 kurušų monetos (ir 1 liros moneta). 1 kurušo moneta žalvarinė, 5, 10 ir 25 kurušų — iš vario-nikelio lydinio, 50 kurušų moneta - bimetalinė. Visų monetų reverse - Atatiurko profilis.

Kipras[taisyti | redaguoti kodą]

Kipre, kai jis priklausė Osmanų imperijai, irgi buvo naudojami kurušai. Graikai juos vadino gr. γρόσι, grosi, dgs. γρόσια, grosia).
Kai Kiprą ėmė valdyti Britų imperija, saloje imta naudoti Kipro svarą (dabar jį pakeitė euras), kurį sudarė 20 šilingų, o kiekvieną šilingą – 9 kurušai (kuruş / γρόσια / piastrai). Vėliau Kipro svaras buvo decimalizuotas, jį ėmė sudaryti 1000 milių, bet kipriečiai 5 milių monetą ir toliau vadino kurušu (γρόσι).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Х. Фенглер и др. Словарь нумизмата. статья «Пиастр»
  2. Пиастр турецкий in: Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона