Reichstaleris
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Taleris (reikšmės).
| Reichstaleris | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 Saksonijos reichstaleris (1575 m.) | ||||||
| Naudojo: | Šventoji Romos imperija | |||||
| Metalas: | sidabras (1/9 Kelno markės) | |||||
| Smulkesnis vnt.: | grašis: 1/24 | |||||
Reichstaleris (iki 1902 m. vok. Reichsthaler, po to – vok. Reichstaler) – standartinė Šventosios Romos imperijos talerio moneta, įvesta 1566 m. Leipcigo sutartimi. Taip vadinosi ir apskaitinis piniginis vienetas Šiaurės Vokietijoje bei sidabrinė Prūsijos moneta.
Reichstalerio moneta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Leipcigo sutartimi buvo apibrėžta, kad reichstaleris yra moneta, kurioje yra 1⁄9 Kelno markės sidabro. Reichstalerius leido įvairios imperijos sudėtyje buvusios Vokietijos valstybės, tačiau smulkesnių monetų pavadinimą ir jų kursą su reichstaleriu pasirinkdavo nepriklausomai.
1754 m. reichstalerį kaip standartinį piniginį vienetą pakeitė konvencinis taleris, kaldintas iš 1⁄10 Kelno markės.
Reichstaleris kaip apskaitos vienetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tuo metu, kai reichstaleris buvo leidžiamas kaip moneta, daugelyje Šiaurės Vokietijos valstybių jis buvo ir pinigų apskaitos vienetas, lygus 3/4 reichstalerio monetos vertės ir atitinkantis 1⁄12 Kelno markės sidabro. Po 1754 m. šis apskaitos vienetas ir toliau buvo naudojamas, bet prilygintas 3⁄4 konvencinio talerio arba 3⁄40 markės sidabro. Tik vadinti jį dažniau ėmė tiesiog taleriu (vok. Thaler).
Daugelyje valstybių, naudojusių reichstalerį kaip apskaitos vienetą, jis buvo sudarytas iš 288 pfenigų. Tarpinio dydžio vienetai buvo:
- grašis (vok. Groschen, Gutegroschen), prilygintas 12 pfenigų ar 1⁄24 reichstalerio;
- Mariengroschen, prilygintas 8 pfenigams ar 1⁄32 reichstalerio.
Prūsijos reichstaleris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1750 m. Prūsija priėmė reichstalerį, turintį 1⁄14 Kelno markę sidabro. Šį standartą pagal jo autorių Philipp Graumann vadino „Graumannscher Fuß“.
XIX a. pradžioje mažesnysis prūsiškas reichstalerio standartas daugelyje Šiaurės Vokietijos valstybių išstūmė didesnįjį standartą. Skaitykite Hanoverio taleris, Hesės-Kaselio taleris, Meklenburgo taleris, Saksonijos taleris.
Prūsiškąjį standartą po 1837 m. pinigų sąjungos priėmė ir kai kurios Pietų Vokietijos valstybės. Šis taleris buvo vertas 1,75 Pietų Vokietijos guldeno.
1857 m. šiuos talerius pakeitė beveik tokio paties svorio sąjunginis taleris (vok. Vereinsthaler).