Korsetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Korsetas 1900 m. – didžiausio populiarumo metu
Korseto poveikis

Korsetas (pranc. corset -> corps 'kūnas') – apatinis drabužis, glaudžiai aptempiantis visą stuomenį ir iš dalies krūtinę.

Ortopediniai korsetai naudojami medicinoje koreguoti stuburo kreivumą, kitus stuburo pažeidimus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Korsetus iš medžio luobo dėvėjo jau antikos romėnės. Jie teikė galimybę pasirinkti norimas liemens ir krūtinės apimties proporcijas ir taip prisitaikyti prie mados reikalavimų.

Viduramžiais buvo madingas plonas liemuo ir plokščia krūtinė, todėl korsetas buvo ne tik aukštos krūtinės maskavimo priemonė. Jis būdavo uždedamas lytiškai bręstančioms merginoms, kad krūtys užaugtų mažesnės – didelės krūtys religinio ir lytinio asketizmo laikais laikytos negražiomis.

Baroko ir rokoko epochose, kai išorinis grožis ir juslingumas išėjo į pirmąjį planą, korsetas atliko priešingą funkciją – pakeldavo krūtis kuo aukščiau, o gili dekoltė atverdavo jas vyrų žvilgsniams. Korsetas labai spausdavo liemenį ir krūtis, dėl to neretai sutrikdavo kraujo apytaka, moterys viešose vietose net nualpdavo.

XX a. pradžioje korsetu stengtasi sumažinti pilvą, kad iš profilio krūtinės ir pilvo linija sudarytų madingą S raidės formą. Šiuo metu sunkų ir nepatogų korsetą pakeitė elastingi, taip pat – lengvos ir patogios liemenėlės, o kai kurios moterys apskritai nedėvi liemenėlių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


(vok.)