Asketizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Asketizmas - reiškinys, kai žmogus gyvenime atsisako malonumų ir pramogų. Paprastai susijęs su religijos įtaka, nors pasitaiko atvejų, kai asketizmą nulemia filosofinės pažiūros arba tiesiog auklėjimas (nors pats asmuo gali būti visiškai nereligingas).

[taisyti] Religinis asketizmas

Dėl religinių idealų visiškai atsisakoma kūno ir nereliginių dvasinių malonumų. Pasireiškia kūno marinimu, maldomis, plakimusi, kartais net nukryžiavimu.
Asketizmą propagavo dauguma misterinių kultų, tokių kaip Mitros, Ačio, Kibelės, taip pat kai kurios senovės Graikijos filosofinės mokyklos: pitagoriečiai, orfikai, cinikai,stoikai. Taip pat paplitęs didesnėse religijose: induizme, budizme, džainizme, judaizme. Taip pat ir krikščionybėje.
Viena asketizmo pasireiškimo formų yra vienuolynai.