Kirigva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kirigva
Quirigua
GT Quirigua StelaE.JPG
Kirigvos stela
Qirigua.png
Miesto glifas

Kirigva
Koordinatės: 15°16′0″N 89°02′0″W / 15.26667°N 89.03333°W / 15.26667; -89.03333Koordinatės: 15°16′0″N 89°02′0″W / 15.26667°N 89.03333°W / 15.26667; -89.03333
Vieta: Isabalio departamentas, Gvatemala
Regionas: Mezoamerika
Istorija
Pastatytas: 426 m.
Laikotarpis: Klasikinis
Tauta: majai
Informacija
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 149

Kirigva (ispanų kalba Quirigua) yra senovės majų miestas ir valstybė dabartinės Gvatemalos teritorijoje, Isabalio departamente, prie Motagvos upės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mayamap.png

Miestas įsikūrė derlingame Motagvos upės slėnyje, 48 km į šiaurę nuo kur kas didesnio Kopano. Ankstyvoji jo istorija buvo neatsiejama nuo Kopano istorijos. Ten 426 m. (greičiausiai kolonistų iš Tikalio) buvo įkurta valdovų dinastija. Tais pat metais Kopano valdovas paskyrė valdytoją Kiriguai.

Nuo tada miestas buvo priklausomas nuo Kopano, tačiau labai stiprėjo ekonomiškai, kadangi Montagvos upe vyko intensyvi nefrito, kakavos, obsidiano prekyba.

Nuo VI a. iki VII a. vid. Kirigua istorijoje yra nedokumentuotas laikotarpis, kuris gali būti susijęs su Tikalio karais su Kalakmuliu. VII a. miestas ėmė atsigauti, bet vis dar buvo priklausomas nuo Kopano, kurio valdovai skirdavo Kirigua valdovus.

734 m. valdovas K'ak' Tiliw Chan Yopaat ėmė tituluotis kul ahau, t. y. pasirinko titulą, lygų Kopano valdovui. 738 m. jis užpuolė Kopaną, jį nugalėjo, o jo valdovą Uaxaclajuun Ub'aah K'awiil paaukojo Kirigvos šventykloje. Nors Kopane išliko vietinė dinastija, Kirigua galutinai išsikovojo nepriklausomybę ir ėmė kontroliuoti pelningus prekybos kelius.

Vėliau vis labiau gilėjant krizei, IX a. miestas buvo galutinai apleistas. Po 810 m. Kirigva nebeminima, greitu laiku sunyko ir buvo apleista (žr. klasikinės majų civilizacijos žlugimas).

Vėliau, poklasikiniu laikotarpiu miestą užėmė majai nuo Jukatano, turbūt čontaliai ir kontroliavo prekybą Motagvos upe. Naujakuriai pratęsė akropolio statybą, jiems buvo būdingas architektūros stilius, artimas Čičen Icai.

Griuvėsiai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas gyvavo majų klasikiniu laikotarpiu (200-900 m.), tuomet čia buvo svarbus prekybinių kelių mazgas. Vietovė iškilo ~200-uosius metus. Akropolio statyba pradėta 550 m., o didžiosios statybos vyko VIII a. Visi pastatai buvo baigti statyti ~850 m., išskyrus vėliau poklasikinio laikotarpio (900–1200 m.) atsigavimo metu pastatytus pastatus. Kirigvos architektūra klasikinio stiliaus, panaši į kaimyninio Kopano miesto.

Kirigvos statiniai gerai išsilaikę, gausūs. Išlikęs akropolis, ceremonijų aikštė, platformos, altoriai, stelos su raižiniais (majų raštu, zooglifais). Griuvėsiai garsėja gausiomis portretinėmis stelomis, gamintomis iš vietinio ypač tvirto smiltainio. Išlikusi 10,6 m aukščio stela yra aukščiausias laisvai stovintis monolitas Naujajame Pasaulyje.

1987 m. Kirigva įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Žinomi valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Nežinomų tarimų valdovų vardai žymimi kursyvu.

  • Tok Casper 426–?
  • Tutuum Yohl K'inich c. 455
  • Vėžlio Šarvas c. 480
  • Krepšys-Kaukolė ?–?
  • Mih Toh 493–
  • K'awil Yo'pat c.653
  • K'ak' Tiliw Chan Yopaat (Kauak Dangus) 724–785
  • Dangus Xul 785–c. 795
  • Nefrito Dangus c. 800–c. 810

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]