Kalakmulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalakmulis
Ox Tetun
Calakmul - Structure I.jpg
Kalakmulio I-oji piramidė
Calacmul.png
Miesto glifas

Kalakmulis
Koordinatės: 18°06′0″N 89°48′0″W / 18.1°N 89.8°W / 18.1; -89.8Koordinatės: 18°06′0″N 89°48′0″W / 18.1°N 89.8°W / 18.1; -89.8
Vieta: Kampečė, Meksika
Regionas: Mezoamerika
Istorija
Laikotarpis: klasikinis
Tauta: majai
Informacija
Žvalgytas: nuo 1931 m.
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1061

Kalakmulis (isp. Calakmul, Kalakmul) – senovinis majų miestas dabartinės Meksikos pietryčiuose, Jukatano pusiasalyje, Kampečės valstijoje, džiunglėse 30 km nuo Gvatemalos sienos.

Miesto pavadinimas majų kalba reiškia „Dviejų gretimų piramidžių miestas“ ir yra pokolumbinės kilmės. Manoma, kad senovinis pavadinimas, kuriuo miestą vadino klasikiniai majai buvo Ox Tetun, kas reiškia „trys akmenys“. Iš miesto valdoma karalystė vadinosi Kaan („gyvatė“). Gyvatės galvos ženklas vaizduojamas ir karalystę simbolizuojančiame glife.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas gyvavo klasikiniu majų laikotarpiu, tarp 200 ir 700 m. e. m. Tai buvo dominuojantis Peteno regiono miestas-valstybė. Čia klestėjimo laikotarpiu gyveno ~50 tūkst. žmonių, buvo pastatyta 6750 pastatų ir kurių pats svarbiausias – 55 m aukščio piramidė, didžiausia iš visų majų piramidžių. Užėmė 55 km² plotą. Pagrindinis Kalakmulio konkurentas regione buvo Tikalis, su kuriuo nuolat vyko karas. Kalakmulio sąjungininkais kare buvo Jaščilanas, Naranchas ir Karakolis. Kalakmulis kelis kartus buvo užėmęs Tikalį, tačiau šis atsigaudavo ir kontraatakuodavo. Galiausiai karas išsekino abu miestus, buvo išeikvoti resursai, kas privedė prie abiejų miestų žlugimo ir klasikinės majų eros pabaigos.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mayamap.png

Kalakmulio griuvėsiai atrasti 1931 m. amerikiečių botaniko Cyrus Longworth Lundell. Tai vieni gausiausių majų griuvėsių. Išlikusios dvi didelės piramidės, vadinamos struktūra I ir struktūra II, net 117 stelų, ant kurių daugiausia vaizduojami valdovai su žmonomis. Išlikusi sieninė tapyba, kurioje vaizduojami žmonės, gaminantys įvairius produktus bei glifai, aprašantys pavaizduotus įvykius. Rasta keramikos dirbinių, kuriuose dominuoja gyvatės glifas.

Kalakmulio griuvėsiai 2002 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Žinomi valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Nežinomų tarimų valdovų vardai žymimi kursyvu.

  • Yuknoom Ch’een I
  • Tuun K’ab' Hix c.520–546
  • Dangaus liudininkas c.561–572
  • 1 Turintysis Kirvį 572–579
  • Ritinėlis-Gyvatė 579–c.611
  • Yuknoon Chan c.619
  • Tajoom Uk’ab' K’ak' 622–630
  • Yuknoom-Galva 630–636
  • Yuknoom Che’en II (Yuknoom Didysis) 636–686
  • Yuknoom Yich’aak K’ak' 686–c.695
  • Suskaldyti-Žemė c695
  • Yuknoom Took' K’awil c.702–c.731
  • Wamaw K’awil c.736
  • Valdovas Y c.741
  • Valdovas Z c.751
  • B’olon K’awil c.771–c.789
  • Chan Pet c.849
  • Aj Took' c.909