Kinijos administracinis suskirstymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
China relief 2001.jpg

Šis straipsnis yra apie Kinijos Liaudies Respublikos administracinį suskirstymą. Apie Kinijos Respublikos administracinį suskirstymą žr. Taivano administracinis suskirstymas.

Kinijos Liaudies Respublikos konstitucija numato tris vietinės valdžios lygmenis: provincija, sritis ir savivaldybė. Tačiau praktiškai egzistuoja dar du: prefektūra (po provincijos) ir miestelis (po savivaldybės). Taip pat yra rajono savivalda (po srities), bet ją ketinama panaikinti.

Provincijų lygmuo[taisyti | redaguoti kodą]

KLR yra 33 provincijos lygmens (省级 shěngjí) administraciniai regionai: 22 provincijos, 5 autonominiai regionai, 4 išskirtieji miestai (savivaldos miestai) ir 2 specialieji administraciniai regionai.

Daugumos Kinijos provincijų (išskyrus esančias šiaurės vakaruose) sienos nusistovėjo per Juan, Ming ir Čing dinastijų laikotarpius. Nors kartais šios ribos nesutampa su realiomis kultūrinėmis ar geografinėmis ribomis, provincijos vaidina svarbų vaidmenį kinų kultūroje: žmonės linkę priskirti save savo provincijai, susiformavo tam tikri provincijų gyventojus apibūdinantys stereotipai.

Provincijos[taisyti | redaguoti kodą]

Žodžiu „provincija“ verčiamas kiniškas žodis 省 (shěng; liet. šeng). KLR šiuo metu oficialiai yra 23 provincijos, tačiau Taivanas faktiškai yra atskira valstybė.

Kiekvienoje provincijoje yra Kinijos komunistų partijos provincijos komitetas, kuriam vadovauja sekretorius. Svarbiausias asmuo sprendžiant provincijos reikalus yra ne provincijos valdytojas, o komiteto sekretorius.

Didžiausia provincija yra Činghai, tačiau joje gyvena mažiausiai gyventojų – vos 5,3 milijono. 8 provincijos turi priėjimą prie jūros. Naujausia KLR provincija – Hainanas, nuo Guangdongo atskirtas 1988 m.


Lietuviškai Hieroglifais Pinyin Santrumpa Sostinė
Anhui 安徽 Ānhuī 皖 wǎn Hefei
Fudzianas 福建 Fújiàn 闽 mǐn Fuzhou (Fudžou)
Gansu 甘肃 Gānsù 甘 gān arba 陇 lǒng Lanzhou (Landžou)
Guangdongas 广东 Guǎngdōng 粤 yuè Guangzhou (Guangdžou)
Guidžou 贵州 Guìzhōu 黔 qián arba 贵 guì Guiyang (Guijangas)
Hainanas 海南 Hǎinán 琼 qióng Haikou
Hebei 河北 Héběi 冀 jì Shijiazhuang (Šidziadžuang)
Heilongdziangas 黑龙江 Hēilóngjiāng 黑 hēi Harbin (Harbinas)
Henanas 河南 Hénán 豫 yù Zhengzhou (Džengdžou)
Hubei 湖北 Húběi 鄂 è Wuhan (Uhanas)
Hunanas 湖南 Húnán 湘 xiāng Changsha (Čangša)
Dziangsu 江苏 Jiāngsū 苏 sū Nanjing (Nankinas)
Dziangsi 江西 Jiāngxī 赣 gàn Nanchang (Nančangas)
Dzilinas 吉林 Jílín 吉 jí Changchun (Čangčunas)
Liaoningas 辽宁 Liáoníng 辽 liáo Shenyang (Šenjangas)
Činghai 青海 Qīnghǎi 青 qīng Xining (Siningas)
Šaansi 陕西 Shǎnxī 陕 shǎn arba 秦 qín Xi'an (Sianas)
Šandongas 山东 Shāndōng 鲁 lǔ Jinan (Dzinanas)
Šansi 山西 Shānxī 晋 jìn Taiyuan (Taijuanas)
Sičuanas 四川 Sìchuān 川 chuān arba 蜀 shǔ Chengdu (Čengdu)
Junnanas 云南 Yúnnán 滇 diān arba 云 yún Kunming (Kunmingas)
Džedziangas 浙江 Zhèjiāng 浙 zhè Hangzhou (Hangdžou)

KLR savo provincija taip pat laiko Taivaną:

Tradiciniais hieroglifais Supaprastintais hieroglifais Pinyin Santrumpa Sostinė
臺灣 arba 台灣 台湾 Táiwān 台 tái Jhongsing miestelis (Džongsing)

Realiai šią provinciją šiuo metu valdo Kinijos Respublika.

Autonominiai regionai[taisyti | redaguoti kodą]

Autonominiai regionai (自治区 zìzhìqū) – provincijų lygmens administraciniai vienetai, kuriuose dominuoja etninė mažuma. Konstitucija šiems regionams suteikia daugiau teisių. Pavyzdžiui, jie turi savo etninės grupės partijos pirmininką. Autonominiai regionai įkurti valdžią paėmus komunistiniam režimui, sekant Sovietų Sąjungos politika. Iš viso yra 5 autonominiai regionai

Lietuviškai Hieroglifais Pinyin Etninė mažuma Vietinis pavadinimas Santrumpa Sostinė
Guangsi džuangų autonominis regionas 广西壮族自治区 Guǎngxī Zhuàngzú Zìzhìqū Džuangai Gvangjsih Bouxcuengh Swcigih 桂 Guì Nanning (Nanningas)
Vidinės Mongolijos autonominis regionas 内蒙古自治区 Nèiměnggǔ Zìzhìqū Mongolai Öbür Mongghul-un Öbertegen Jasaqu Orun 内蒙古 Nèiměnggǔ Hohhot
Ningsia hui autonominis regionas 宁夏回族自治区 Níngxià Húizú Zìzhìqū Hui (Hui tauta šneka kiniškai) 宁 níng Yinchuan (Inčuanas)
Sindziango uigūrų autonominis regionas 新疆维吾尔自治区 Xīnjiāng Wéiwú'ěr Zìzhìqū Uigūrai
شىنجاڭ ئۇيغۇر ئاپتونوم رايونى /
Shinjang Uyghur Aptonom Rayoni
新 xīn Ürümqi
Tibeto autonominis regionas 西藏自治区 Xīzàng Zìzhìqū Tibetiečiai
བོད་རང་སྐྱོང་ལྗོངས /
Bod rang skyong ljongs
藏 zàng Lhasa

Išskirtieji miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Išskirtieji miestai (直辖市 zhíxiáshì) – dideli miestai, turintys tokias pačias administracines funkcijas kaip ir provincijos. Išskirtieji miestai tiesiogiai kontroliuoja sričių lygmens administracinius vienetus (be prefektūros lygmens). Pats miestas tėra nedidelė visos miesto kontroliuojamos teritorijos dalis. Likusioje dalyje yra kiti miestai, dirbama žemė. KLR yra 4 išskirtieji miestai.

Lietuviškai Hieroglifais Pinyin Santrumpa
Pekinas 北京 Běijīng 京 jīng
Čongčingas 重庆 Chóngqìng 渝 yú
Šanchajus 上海 Shànghǎi 沪 hù
Tiandzinas 天津 Tiānjīn 津 jīn

Specialieji administraciniai regionai[taisyti | redaguoti kodą]

Specialieji administraciniai regionai (特別行政區/特别行政区 tèbiéxíngzhèngqū) – regionai, turintys plačią autonomiją, grindžiamą idėja „Viena šalis, dvi sistemos“. SAR tiesigiai valdomi Centrinės Liaudies Vyriausybės. Du KLR esantys SAR buvo įkurti 1997 m., kai Honkongą (Siangangą) Jungtinė Karalystė grąžino Kinijai ir 1999 m., kai Portugalija Makao (Aomeno) valdžią taip pat perdavė.

SAR turi savo aukščiausiuosius teismus, įstatymų sistemą, pasus, valiutas, muitines, imigracijos politiką ir kt., tačiau negali nepriklausomai plėtoti diplomatinių santykių ir organizuoti nacionalinės gynybos. Įvairiuose tarptautiniuose sporto renginiuose bei organizacijose SAR dalyvauja atskirai nuo KLR.

Lietuviškai Hieroglifais (tradic.) Pinyin Santrumpa
Honkongas 香港 Xiānggǎng 港 gǎng
Makao 澳門 Àomén 澳 ào

Prefektūrų lygmuo[taisyti | redaguoti kodą]

Prefektūrų lygmens (地级 dìjí) administraciniame padalijime 2004 m. gruodžio 31 d. buvo 333 dalys:

  • 283 prefektūrų lygmens miestai;
  • 17 prefektūrų;
  • 30 autonominių prefektūrų;
  • 3 aimakai.

Prefektūrų lygmens miestus (地级市 dìjíshì) sudaro centras (miestas) ir gerokai didesnės aplinkinės kaimo teritorijos.

Prefektūros (地区 dìqū) anksčiau dominavo antrajame administraciniame lygmenyje, todėl jis ir vadinamas „prefektūrų lygmeniu“. Tačiau 9 dešimtmetyje jas pakeitė miestai. Dabar prefektūros daugiausia yra Sindziange ir Tibete.

Aimakai (盟 méng) iš esmės yra tas pats kas ir prefektūros, tačiau jų yra tik Vidinėje Mongolijoje. Pavadinimas išlikęs iš senesnių Mongolijos administracinių sistemų.

Autonominės prefektūros (自治州 zìzhìzhōu) – prefektūros, kuriose dominuoja viena ar keletas etninių mažumų. Daugiausia vakariniuose regionuose.

Sričių lygmuo[taisyti | redaguoti kodą]

2004 m. gruodžio 31 d. žemyninėje Kinijoje buvo 2862 sričių lygmens (县级 xiànjí) administraciniai vienetai: 852 rajonai, 374 miestai, 1464 sritys, 117 autonominių sričių, 49 vėliavos, 3 autonominės vėliavos, 2 specialieji regionai ir 1 miškininkystės zona.

Sritys (县 xiàn) – labiausiai paplitęs sričių lygmens administracinis vienetas. Sritys nuolat egzistavo dar nuo Kariaujančių valstybių periodo. Sinologinėje literatūroje xian dažnai verčiamas kaip „rajonas“ ar „prefektūra“.

Autonominės sritys (自治县 zìzhìxiàn) – sritys, kuriose dominuoja viena ar kelios etninės mažumos. Jos analogiškos autonominiams regionams provincijų lygmenyje ir autonominėms prefektūroms prefektūrų lygmenyje.

Vidinėje Mongolijoje yra vėliavų (旗 qí) ir autonominių vėliavų (自治旗 zìzhìqí). Tai yra tas pats kas sritys bei autonominės sritys, skiriasi tik pavadinimas (analogiškai „aimakams“).

Sričių lygmens miestai (县级市 xiànjíshì) yra dideli administraciniai regionai, apimantys tiek miesto, tiek kaimo vietoves.

Rajonai (市辖区 shìxiáqū arba tiesiog 区 qū) anksčiau buvo miestų teritorijų užstatytos dalys. Tačiau pastaruoju metu daug sričių buvo paverstos rajonais, taigi rajonai dabar daug kur nesiskiria nuo sričių.

Taip pat yra speciali miškininkystės zona (林区 línqū) Hubei provincijoje – Šennongdzia (Shennongjia) – bei du specialieji rajonai (特区 tèqū) Guidžou provincijoje – Liudži (Liuzhi) ir Vanšanas (Wanshan).

Savivaldybių lygmuo[taisyti | redaguoti kodą]

2004 m. gruodžio 31 d. žemyninėje Kinijoje buvo 43275 savivaldybių lygmens (乡级 xiāngjí) administraciniai vienetai: 19892 miestai, 16130 savivaldybių, 1126 etninių savivaldybių, 277 sumu, 1 etninis sumu, 5829 porajoniai bei 20 rajonų viešųjų valdybų.

Miestų zonos padalintos į porajonius (街道办事处 jiēdàobànshìchù arba 街办 jiēbàn), o kaimo zonos – į miestus (镇 zhèn), savivaldybes (乡 xiāng) ir etnines savivaldybes (民族乡 mínzúxiāng). Sumu (苏木 sūmù) ir etninis sumu (民族苏木 mínzúsūmù) yra tas pats kaip savivaldybės ir etninės savivaldybės, bet tik Vidinėje Mongolijoje. Rajonų viešosios valdybos (区公所 qūgōngsuǒ) pamažu naikinamos.

Miestelių lygmuo[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelių lygmuo (cun) reikšmingas tvarkant įvairius organizacinius reikalus (gyventojų surašymus, pašto sistemą ir pan.) Smulkiausi vietinės reikšmės vienetai, tokie kaip bendruomenės, yra griežtai apibrėžti.

Paprastai miesto zonoje kiekvienas porajonis ar miesto rajonas administruoja daug bendruomenių (社区 shèqū arba 小区 arba 居住区) arba bendrijų (居民区 jūmínqū). Kiekviena turi bendrijos, bendruomenės arba gyventojų komitetą (社区居民委员会 jūmínwěiyuánhùi arba 居委会 jūwěihùi). Kaimo vietovės padalintos į miestelių komitetus (村民委员会 cūnmínwěiyuánhùi arba 村委会 cūnwěihùi) arba miestelių grupes (村民小组 cūnmínxiǎozǔ).