Dziangsu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dziangsu
江苏省
China-Jiangsu.png
Valstybė: Kinijos vėliava Kinija
Administracinis centras: Nankinas
Prefektūros: 13
Gubernatorius: Liang Baohua 梁宝华
KKP komiteto sekretorius: Li Yuanchao 李源潮
Gyventojų (): 76 773 000
Plotas: 102 600 km²
Tankumas (): 748 žm./km²
ISO 3166-2: CN-32
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: DziangsuVikiteka
Džoudžuango miestas
Gatvė Nankine

Dziangsu (kin. 江苏省, pinyin: Jiāngsū Shěng) – provincija rytinėje Kinijos dalyje. Plotas – 102 600 km², 76,7 mln. gyventojų (2009). Sostinė – Nankinas.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Dziangsu provincija padalinta į 13 prefektūrų lygmens administracinių vienetų (prefektūrų lygmens miestų):

  • Nankinas (Nandzingas) (南京市 Nánjīng Shì)
  • Siudžou (徐州市 Xúzhōu Shì)
  • Lianjungangas (连云港市 Liányúngǎng Shì)
  • Sučianas (宿迁市 Sùqiān Shì)
  • Huai-anas (淮安市 Huái'ān Shì)
  • Jančengas (盐城市 Yánchéng Shì)
  • Jangdžou (扬州市 Yángzhōu Shì)
  • Taidžou (泰州市 Tàizhōu Shì)
  • Nantongas (南通市 Nántōng Shì)
  • Džendziangas (镇江市 Zhènjiāng Shì)
  • Čangdžou (常州市 Chángzhōu Shì)
  • Usis (无锡市 Wúxī Shì)
  • Sudžou (苏州市 Sūzhōu Shì)

Šie vienetai dalijami į 106 sričių lygmens vienetus (54 rajonus, 27 sričių lygmens miestus, 25 sritis). Šie – į 1488 savivaldybių lygmens vienetus (1078 miestus, 122 savivaldybes, 1 etninę savivaldybę ir 287 porajonius).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Dziangsu – labai lygi, neaukštai virš jūros lygio esanti provincija. Lygumos užima 68 % teritorijos, 18 % – vanduo. Visoje Dziangsu gerai išplėtota irigacinė sistema. Sudžou miestas dėl gausybės kanalų vadinamas „Rytų Venecija“. Kiaurai Dziangsu eina Didysis Kinijos kanalas. Upė Jangdzė kerta provinciją pietuose ir įteka į Rytų Kinijos jūrą. Aukščiausias provincijos taškas – Juntai (Yuntai) kalnas (625 m). Didžiausias ežeras – Taihu.

Dziangsu keturi metų laikai ryškūs. Sausį vidutinė temperatūra -2–4 °C, liepą 26–30 °C. Pavasarį ir vasarą gausūs lietūs, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje pasitaiko taifūnų. Per metus kritulių iškrinta vidutiniškai 800–1200 mm (daugiausia vasarą).

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Dziangsu kultūros įvairovė didelė. Šiaurinės teritorijos artimesnės Šandongui ir Henanui, pietinės – Džedziangui ir Šanchajui.

Dziangsu kalbama dviejų pagrindinių kinų kalbos grupių – mandarinų ir u (wu) – atmainomis. Mandarinų dialektais kalbama didžiojoje dalyje šiaurinės ir centrinėje Dziangsu, taip pat kai kur pietuose (pavyzdžiui, provincijos sostinėje Nankine). U dialektai vyrauja pietinėje Dziangsu dalyje (Sudžou, Usi, Čangdžou).

Vietinė kinų operos atmaina vadinama Kunčiu (Kunqu), taip pat yra atmainos Sidziu (Xiju), Huaidziu (Huaiju). Taip pat populiarus istorijų sekimas pritariant muzika, vadinamas Pingtan. Skiriamos trys Pingtan rušys: Suzhou Pingtan, Yangzhou Pingtan ir Nanjing Pingtan.

Sudžou garsina vietinis šilkas, siuviniai, jazminaičių arbata, akmeniniai tiltai, pagodos, klasikiniai sodai. Isingas žymus arbatos indais, Jangdžou – lako ir jaspio dirbiniais, Usi – persikais.

Nankinas buvo kelių Kinijos dinastijų sostinė. Čia yra įvairių istorinių vietų: Sun Jatseno mauzoliejus, Ming laikų miesto siena ir vartai, Siuan-u ežeras, Dziming šventykla, Nankino Konfucijaus šventykla ir kt.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos Flag of the People's Republic of China.svg

Provincijos: Anhui | Činghai | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šansi | Šensi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao