Čongčingas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čongčingas
重庆
A dusk view of Chongqing Downtown .JPG
Miesto panorama

Čongčingas
29°33′0″N 106°34′0″E / 29.55°N 106.56667°E / 29.55; 106.56667 (Čongčingas)Koordinatės: 29°33′0″N 106°34′0″E / 29.55°N 106.56667°E / 29.55; 106.56667 (Čongčingas)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė: Kinijos vėliava Kinija
Provincija: Čongčingas
Sekretorius: Bo Xilai
Gyventojų (2012): 8 420 200
Plotas: 6 268 km²
Tankumas (2012): 1 343 žm./km²
Altitudė: 435 m
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: ČongčingasVikiteka

Čongčingas (kin. 重庆, pinyin Chóngqìng) – miestas Kinijoje, Jangdzės ir Dzialingo upių santakoje. Urbanizuotoje dalyje priskaičiuojama 8,4 mln. gyventojų. Laikomas vienu iš penkių nacionalinių centrinių miestų (kin. 国家中心城市, pinyin: Guójiā Zhōngxīn Chéngshì) kartu su Pekinu, Šanchajumi, Guangdžou ir Tiandzinu. Trečias pagal dydį. Kinijos ekonomikos strategijoje priskiriamas Vakarų trikampio ekonominei zonai.

Išvystyta metalurgijos, mašinų, chemijos, naftos, lengvoji, maisto pramonė. Apylinkėse išgaunama akmens anglis. Yra dvi šiluminės jegainės, vandens jėgainių kaskada. Daug universitetų.

Tuo pačiu Čongčingas yra administracinis provincijos lygio Kinijos vienetas, tiesiogiai pavaldus vyriausybei. Jo teritorija - 82,401 km2, o gyventojų skaičius siekia 28,846,170.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Klimato lentelė Čongčingas
S V K B G B L R R S L G
 
 
19.5
 
10
6
 
 
20.6
 
13
8
 
 
36
 
17
11
 
 
105
 
23
15
 
 
152
 
27
19
 
 
171
 
29
22
 
 
175
 
33
25
 
 
134
 
34
25
 
 
128
 
28
21
 
 
92
 
22
16
 
 
46
 
17
12
 
 
24.9
 
12
8
temperatūra °C skalėje
kritulių kiekis mm

Čongčingo miestas įsikūręs didžiausios Kinijos upės Jangdzės ir jos intako Dzialingo santakoje, rytiniame Sičuano baseino pakraštyje. Kadangi per ilgą istoriją susisiekimas tarp Sičuano ir kitų Kinijos dalių vykdavo per upes, Čongčingas visada buvo svarbioje strategiškai padėtyje ir tarnavo kaip vartai į Sičuaną. Miestui būdinga ypač didelė gamtinė įvairovė. Jis įsikūręs kalnuotoje vietoje prie dviejų upių, čia gausu miškų, šaltinių, krioklių, tarpeklių.

Čongčingo administracinis vienetas užima ryčiausią Sičuano baseino dalį ir gretimus kalnynus, skiriančius Sičuaną nuo Jangdzės vidurupio. Todėl visam vienetui būdingas kalnuotas reljefas, o aukštingumas didėja einant į rytus. Svarbiausi kalnynai yra Daba kalnai šiaurėje, U kalnai rytuose, Ulingo kalnai pietryčiuose ir Dalou kalnai pietuose. Kalnai išvagoti kalnų upių, todėl čia gausu tarpeklių. Tarp jų - ir garsus Trijų tarpeklių regionas ties Jangdzės upe.

Regionui būdingas drėgnas ir karštas subtropinis klimatas, kraštą siaubia musonai, gausūs lietūs ir rūkai. Jis pasižymi viena karščiausių vasarų Kinijojeo taip pat vienu mažiausių saulėtų dienų rodiklių.

Čongčingas ribojasi su penkiomis provincijomis: Hubei (rytuose), Hunan (pietryčiuose), Guidžou (pietuose), Sičuanu (vakaruose) ir Šaansi (šiaurėje).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sičuano istorija.

Čongčingo administracinio vieneto teritorijos istorija yra neatskiriama nuo Sičuano istorijos. Svarbiauia Neolito laikų kultūra čia buvo Dasi, V-III tūkst. pr. m. e. suklestėjusi Trijų tarpeklių regione.

Dėl svarbios strateginės padėties gyvenvietė Čongčingo vietoje egzistavo nuo labai senų laikų. Laikoma,kad miestas įsikūrė maždaug prieš 3000 metų ir siejamas su senovine Ba karalyste. Ba tautai migruojant iš savo ankstyvosios sostinės Ičengo rytiniuose kalnuose, ji nusileido į žemumas ir įtvirtino savo naują sostinę Jangdzės ir Dzianlingo santakoje, t.y. dabartinio Čongčingo vietoje.

Čongčingo ankstyvasis klestėjimas buvo susijęs su Ba karalystės istorija. Ši karalystė viešpatavo Dzialingo baseine, o taip pat kontroliavo prie jo prisiglaudusias rytines ir pietines aukštumas. Nuo II tūkst. pr. m. e. pabaigos Ba dalyvavo Vidurio Lygumoje vykusiuose įvykiuose, todėl buvo minima to meto kinų šaltiniuose. I tūkst. pr. m. e. viduryje Ba kovojo su savo galingesne kaimyne Čin, kol 316 m. pr. m. e. buvo galutinai nugalėta. Taip teritorija ir miestas tapo Kinijos imperijos dalimi.

Miestas ne kartą keitė pavadinimus. Pirmasis žinomas pavadinimas Ba karalystės laikais buvo Dziangdžou (kin. 江州, pinyin: Jiangzhou). IV a. jis gavo vardą Čudžou (楚州), 581 m. pervardintas Judžou (渝州), 1102 m. - Gongdžou (恭州). Galiausiai, 1189 m. Songų princas Džao Dunas, sėsdmas į imperatoriaus sostą, suteikė miestui privilegiją pavadindamas jį "Dviguba švente" (kin. 雙重喜慶, pinyin: shuāngchóng xǐqìng), kas sutrumpintai skamba kaip Čongčing.

Kinijos imperijos suirimo laikotarpiais Čongčingą valdė šios valstybės Šu (Trijų karalysčių laikotarpiu), Pietinės dinastijos, Šiaurės Džou, Ankstyvoji Šu (907-925), Vėlyvoji Šu (934-965) ir kt.

Du kartus istorijoje Čongčingas pats tapo vietinės valstybės sostine. Pirmą kartą tai įvyko 1362 m., kuomet valstietis Ming Yuzhen čia paskelbė Dasia imperiją, kuri išsilaikė iki 1371 m. Antrą kartą tai įvyko 1621 m., žlungant Mingų dinastijai, kuomet sukilėlis Še Čongmingas įkūrė Dalian valstybę su sostine Čongčinge. Kitas sukilėlis, Zhang Xianzhong 1644 m. nusiaubė Dalian ir visą Sičuaną, išžudydamas didelę dalį gyventojų.

Nuo 1937 m. lapkričio iki 1946 m. pradžios buvo laikinoji Kinijos sostinė.

Buvusi koncentracijos stovykla Zhazidong

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lankytinos vietos[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūrinis išskirtinumas[taisyti | redaguoti kodą]

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos Flag of the People's Republic of China.svg

Provincijos: Anhui | Činghai | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šansi | Šensi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao