Dzilinas (provincija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dzilinas
吉林省
Jilin.png
Valstybė: Kinijos vėliava Kinija
Administracinis centras: Čangčunas
Prefektūros: 9
Gubernatorius: Wang Min
KKP komiteto sekretorius: Wang Yunkun
Gyventojų (): 27 340 000
Plotas: 187 400 km²
Tankumas (): 146 žm./km²
ISO 3166-2: CN-22
Tinklalapis: www.jl.gov.cn
Commons-logo.svg Vikiteka: DzilinasVikiteka
Dangiškasis ežeras (Tianči) ant sienos su Šiaurės Korėja

Dzilinas (arba Girinas; kin. 吉林, pinyin: Jílín; mandž. Girin ula) – provincija Kinijos šiaurės rytuose. Plotas – 187,4 tūkst. km², 27,3 mln. gyventojų (2009). Sostinė – Čangčunas. Mandžiūrų kalba žodžiai girin ula reiškia „išilgai upės“

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Devyni prefektūrų lygmens administraciniai vienetai:

  • Čangčuno miestas (长春市 Chángchūn shì)
  • Dzilino miestas (吉林市 Jílín shì)
  • Sipingo miestas (四平市 Sìpíng shì)
  • Liaojuano miestas (辽源市 Liáoyuán shì)
  • Tonghua miestas (通化市 Tōnghuà shì)
  • Baišano miestas (白山市 Báishān shì)
  • Songjuano miestas (松原市 Sōngyuán shì)
  • Baičengo miestas (白城市 Báichéng shì)
  • Janbiano korėjiečių autonominė prefektūra (延边朝鲜族自治州 Yánbiān Cháoxiǎnzú Zìzhìzhōu, kor. 옌볜조선족자치주)

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Per pietrytinius regionus eina Čangbaišano (Changbai) kalnų grandinė, kurioje yra ir aukščiausias provincijos taškas – Baijuno (Baiyun) viršukalnė (2691 m). Kiti kalnynai: Dzilinhada (Jilinhada), Džang Guangcai (Zhang Guangcai), Long-gango (Longgang).

Pietvakariuose sieną su Šiaurės Korėja sudaro upės Jalu ir Tumanaja. Taip pat per provincija teką Sungario ir Nundziango upės (Amūro intakai).

Klimatas kontinentinis musoninis, šiaurietiškas: žiemos ilgos ir šaltos, vasaros trumpos, šiltos. Sausį vidutinė temperatūra nuo -20 iki -14 °C. Vidutinis kritulių kiekis 350–1000 mm.

Demografija, kultūra, turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Dziline gyvena kinai chaniai, mandžiūrai, hui, mongolai ir sibe. Janbiano autonominė prefektūra yra korėjiečių prefektūra.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti buvusios Kogurio valstybės miestai, kapavietės.

Turistus traukia Pektu kalnas, ypač „Dangiškasis ežeras“ (Tianči), esantis ant sienos su Šiaurės Korėja.

Janbiano autonominėje prefektūroje yra senovinės Balhae karalystės kapavietės.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos Flag of the People's Republic of China.svg

Provincijos: Anhui | Činghai | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šansi | Šensi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao