Kaukų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaukų piliakalnis
[[Image:|250px]]

Kaukų piliakalnis
Koordinatės
54°21′8.4″N 23°47′3.8″E / 54.352333°N 23.784389°E / 54.352333; 23.784389Koordinatės: 54°21′8.4″N 23°47′3.8″E / 54.352333°N 23.784389°E / 54.352333; 23.784389
Savivaldybė Alytaus rajonas
Seniūnija Miroslavo seniūnija
Aukštis 6-7 m
Plotas 27x17
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas V a.-XI a.
Tirtas 1967-1969 m.
Registro Nr. AR64 /22611, 1855, 22612/A80KP

Kaukų piliakalnis su gyvenvietepiliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR64; unikalus objekto MC kodas 1855; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A80KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22612) Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kaukų I (Miroslavo seniūnija) kaimo, Peršėkės kairiojo kranto kalvoje, 2 km į pietvakarius nuo kelio MiroslavasMeteliai ir į šiaurę nuo kelio PapėčiaiObelninkai. Pasiekiamas važiuojant keliu KumečiaiParėčėnai, prieš Parėčėnus pasukus lauko keliuku į kairę šiaurės rytų kryptimi, už 400 m.

Piliakalnis[taisyti | redaguoti kodą]

Piliakalnis įrengtas Peršėkės kairiojo kranto vingyje esančioje aukštumoje. Šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Aikštelė ovali, 27x17 m dydžio. Ją iš visų pusių juosia 1–5 m aukščio, 4–14 m pločio pylimas, už kurio pietinėje pusėje yra 12 m pločio ir 1,5 m gylio griovys.

Piliakalnis dirvonuoja, iš pietų pusės įrengti laiptai. Priešais, Peršėkės dešiniajame krante, yra kita gynybinio komplekso dalis – Obelytės piliakalnis.

Gyvenvietė[taisyti | redaguoti kodą]

Piliakalnio papėdėse yra senovės gyvenvietė. Kultūrinis sluoksnis yra į pietus – pietryčius nuo piliakalnio, 5,5 ha plote ir į rytus nuo piliakalnio, Peršėkės dešiniajame krante, 1 ha plote. Čia rasta grublėtos ir lygios keramikos.

Tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967-1969 m. atliko Vilniaus universiteto archeologai, vadovas Pranas Kulikauskas.

Ištirta aikštelės vakarinė dalis, 250 m² m., pietinės pusės pylimas ir šlaitas (atliktas pjūvis). Kultūrinio sluoksnio storis aikštelės pakraščiuose iki 1 m, viduryje - 0,5 m. Nustatyta, kad piliakalnyje yra du pagrindiniai sluoksniai. Žemutiniame V–IX a. sluoksnyje aptikta grublėtos keramikos ir dirbinių.

Viršutiniame X a.XI a. sluoksnyje rasta įtvirtinimų ir būstų liekanų, ūkinių duobių, ugniaviečių, stulpaviečių, lipdytos ir žiestos grublėtu, keramikos gnaibytiniu ir lygiu paviršiumi, gyvulių ir žmonių kaulų, suanglėjusių ankštinių sėklų. Surinkta apie 500 metalinių dirbinių: papuošalų (žiedų, segių, apyrankių, smeigtukų, karolių, antsmilkinis), darbo įrankių, ūkinės paskirties dirbinių (tarp jų net 83 verpstukai), ginklų. Aikštelės pakraščiuose aptiktas 5-6 sluoksnių akmenų grindinys.

Pylime išskirti 3 jo supylimo laikotarpiai. Pirmasis pylimas buvo sudarytas iš akmenų ir rąstų. Vėliau jis buvo paaukštintas suplūkiant 2 m molio sluoksnį, sustiprintą dėtais rąstais. Viršuje stovėjo medinė užtvara. Jai sudegus pylimas rekonstruotas trečią kartą, jį paaukštinant 3 m storio suplūkto molio sluoksniu, kurį tvirtino į jį sudėti rąstai. Piliakalnyje stovėjusi medinė pilaitė buvo sudeginta jos puolimo metu intensyviai apšaudžius ją iš lankų, tai liudija tyrinėtoje vietoje surinkti 126 įvairių formų strėlių antgaliai. Dalis jų buvo susmigę į pylimą.

Piliakalnis datuojamas V a.-XI a. [1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 45 000 m².

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkstantmečio pradžios iki XI a., kai buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis.

Aplinkiniai piliakalniai[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Bambininkų piliakalnis 13 km Obelytės piliakalnis 0,05 km Aniškio piliakalnis 9,5 km
Kieliško piliakalnis 15 km
Blank-50px.png
Atesninkų piliakalnis 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Radžiūnų piliakalnis 14 km
Prelomčiškės piliakalnis 9 km
Verstaminų IV piliakalnis 14 km
Papėčių piliakalnis 4,5 km Žilvės piliakalnis 12 km
Dirmiškių piliakalnis 13 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gintautas Zabiela. Kaukų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 100
  • Pranas Kulikauskas. Kaukų ir Obelytės piliakalnių tyrinėjimai 1967–1969 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje1968 ir 1969 m. Vilnius, 1970. p. 12–22.
  • Pranas Kulikauskas. Obelytės, Alytaus raj, piliakalnio ir jo tyrinėjimų duomenys // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. 1976. T. XVI(2), p. 104–114.
  • Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai. Vilnius. 1982, p. 29, 38, 47, 49–62, 64–76, 85–88, pav. 93–152.
  • Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 13–15.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 28–29.
  • Regina Volkaitė-Kulikauskienė. 1978. Lietuvos archeologų darbai IX–XIII amžių tyrinėjimų srityje 1968–1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 25–26.
  • Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. Nr. 4, 1991. p. 27, 33–35.
  • Gintautas Zabiela. 1997a. Scandinavian arrowheads in Lithuania // Archaeologia Baltica. Vilnius. T. 2, p. 133–140.
  • Vytautas Kazakevičius. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius. 2004, p. 21, 22–25, 27, 40–42, 43–50, 52–55, 59–74, 99–111.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]