Dardų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dardų kalbos
PaplitimasPietų Azija (ypač Kašmyras)
Kalbų skaičius~20
Kilmėindoeuropiečių
>indų-iranėnų
>>indoarijų
>>>dardų
Klasifikacijačitalų, kašmyrų, Kohistano, kunarų, šinų

Dardų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos indoarijų kalbų grupės kalbos, vartojamos įvairių kalnų tautų, bendrai vadinamų dardais. Vartojamos šiaurės rytų Afganistane, šiaurės ir šiaurės vakarų Pakistane bei Indijoje (daugiausia Kašmyre). Dardų kalbos užima tarpinę padėtį tarp indų ir iranėnų kalbų.

Dardų kalbų grupę sudaro apie 20 kalbų:

  • kašmyrų (4,6 mln. kalbančiųjų, rašto paminklai nuo XIII a.),
  • khovarų (400 000 žm., turi raštą),
  • šinų (300 000, turi raštą),
  • pašajų (200 000),
  • kalamių (70 000),
  • torvalių (60 000),
  • gavarų-batų (10 000),
  • palulų (8600),
  • damelių (5000),
  • kalašų (5000),
  • nangalamių (5000),
  • čilisų (2300),
  • šumaštų (1000),
  • ir kt.

Kartais prie dardų kalbų priskiriamos ir nuristaniečių kalbos (60 000 kalbančiųjų).

Dadrų kalbose gausu aspiratų. Žodžių tvarka skiriasi nuo naujųjų indų kalbų (veiksnys – tarinys – papildinys). Linksnių turi nedaug, vartojama polinksniai, enklitiniai įvardžiai, sintaksėje – ergatyvinės konstrukcijos[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dardų kalbos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003