Kūgio pjūvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
KugioPjuviai.png

Kūgio pjūviaiplokštumos kreivės, gaunamos kūgį sukertant su plokštuma. Kūgio pjūviai įvardinti ir nagrinėti jau 200 m. pr. m. e., kai Apolonijus Pergietis sistemiškai tyrė jų savybes.

Geriausiai žinomi kūgio pjūviai – apskritimas ir elipsė, gaunami, kai plokštumos ir kūgio sankirta sudaro uždaras kreives. Apskritimas – atskiras elipsės atvejis, kai kūgį kertanti plokštuma yra statmena kūgio ašiai. Jei plokštuma yra lygiagreti kūgį generuojančiai tiesei, gaunama kreivė vadinama parabole. Kitais atvejais, kai gaunama atvira kreivė, bet plokštuma nelygiagreti generuojančiai kraštinei, gaunama hiperbolė. Šiuo atveju plokštuma kerta abi kūgio puses, todėl gaunasi dvi atskiros kreivės, bet paprastai viena iš jų pamirštama.

Likę atvejai, kai sankirtą sudaro taškas ar tiesė, laikomi iškreiptais ir dažnai nelaikomi kūgio pjūviais.

Taikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kūgio pjūviai yra svarbūs astronomijoje, kur dviejų gravitacijos jėgų veikiamų masyvių kūnų orbitos yra kūgio pjūviai masės centrus laikant nekintamais. Jei kūnai susiję, jie juda elipsine orbita, jei nesusiję – parabole ar hiperbole. Vikiteka